Kidnapped ✔

11.

Bėgau mišku.Per daug pavargau tad suklupau prie kažkokio upelio.Netoliese išgirdau mašinų ratų cipimą. Bet aš buvau per daug pavargus kur nors eiti. Tad atsiguliau ant žolės ir užmerkiau akis. Būčiau užmigus bet staiga, išgirdau kaip sustoja mašina.Prie manęs priėjo kažkokia moteris. Jei apie 40 metų.

-Mergaite ar tau viskas gerai?-aš norėjau atsakyti bet nebeturėjau jėgų. Burna buvo išdžiuvusi, o pati buvau labai pavargusi. Tad pamiršau apie viską ir užmigau.

Viktorijos pov.  

Kai grįžome namo su Tomu jau norėjome eiti į jo kambarį, bet staiga išgirdome kai į kiemą įlekia mašina ir pro duris įbėga Deividas.Jis buvo visas raudonas ir įsiutęs.Tomas pribėgo prie jo.

-Kas buvo?-paklausė Tomas

-TA KALĖ PABĖGO!!!-Pradėjo rėkti per visus namus-IR TU DĖL VISKO KALTA!!-jis parodė pirštu į mane.Priėjo jis prie manęs pagavo už sprando ir jau pasiruošė trenkti, aš užsimerkiau.Bet pajutau kad jis staigiai patraukia rankas ir kažkas kitas mane apsikabina.

Kai supratau kad tai Tomas pradėjau verkti ir jį apsikabinau.

-Eik į kambarį-jis man pasakė tyliai į ausį.

Aš greitai užlipau laiptais.Nubėgau į mūsų kambarį ir atsisėdau ant lovos.

Kaip Kamilė galėjo mane čia palikti? Nebent jinai galvoja kad aš su Tomu iš čia ištrūksių. Bet tikiuosi jos neras ir ji spės pabėgti. Kad jinai nesugalvotu grįžti čia manęs. Nes jei grįš viskas bus labai blogai. Tiek man tiek jai, o labiausiai jai.

Bandžiau užmigti bet neišėjo.Galvojau vien apie Kamile, kur jinai dabar yra? Kaip jaučiasi? Dar negalėjau užmigti dėl triukšmo.Nes Tomas vis dar su Deividu pykstasi.

Paskutiniai žodžiai kuriuos išgirdau iš Deivido lūpų buvo:

-Aš taip lengvai nepasiduosiu aš ją surasiu!!!-Tada trinktelėjo durimis.

Kamilės pov.

po 1mėn.

Manęs dar Deividas nerado, arba neieško.Aišku buvo gera pagaliau pabėgti nuo jo. Bet man rūpėjo Viktorija mes su ja bendravom ji žinojo vienintelė kur aš gyvenu tai buvo nuostabu.

Tikiu jums įdomu kas nutiko prieš mėnesį.

Aš atsikėliau ligoninėj ten sakė jog man tik didelis išsekimas. Tada kai man pagerėjo ir kai išleido iš ligoninės mane į globą pasiėmė ta moteris. Jos vardas Diana.Jinai labai maloni moteris.Dabar ji yra našlė jos vyras žuvo autoavarijoje, o sūnus ją paliko vieną. Jinai sakė jog jos sūnus dabar labai populiarus tarp merginu.

Aš ja pasitikėdama viską papasakojau kas man nutiko, jinai mane paguodė ir leido pasilikti nors ir visam.

-Kamile valgit!-išgirdau Dianos balsą.

-Tuoiii!-sušukau.

Apsirengiau labai paprastai. Adidas megztinis, džinsai ir tepkės.Jau lipau laiptais kai išgirdau durų skambuti.

-Aš pažiūrėsiu-pasakė Diana.

Tada išgirdau dūžį.Norėjau jau bėgti bet išgirdau jo laimingą balsą.

-Sūnau???

-Taip mama čia aš,-išgirdau vaikino balsą-atsiprašau kad išėjau-tas balsas man labai girdėtas.

Nulipau laiptais.Tarpduryje pamačiau reginį kuris buvo labai keistas Diana buvo apsikabinusi Deivida. Deivida??!!

Aš sustingau vietoje.Bet tada mane pamatė Deividas.Jis paleido Diana ir ėjo link manęs.Supratau kad mano laisvės minutės suskaičiuotos.Aš norėjau bėgti jau įsikabinau į laiptu turėklus, ir buvau pasiruošusi lipti.Bet staiga jis mane pagavo už rankos ir pasitempė link savęs.Jis mane apsikabino.Iš pradžiu bandžiau patraukti rankas, muisčiausi.Bet tadar nusileidau ir jį apsikabinau atgal.Suspaudžiau kumšti kad neapsiverkčiau ir apkabinčiau ji dar stipriau.Jis mane irgi suspaudė.Aš pasiilgau jo apkabinimų. Žinau tai būdavo labai retai, bet man tai patiko, kaip ir jo saldūs ir švelnūs bučiniai.

-Aš myliu tave-jis pasakė šiuos žodžius labai meiliai.

~~~~~

Na štai meilės nauja dalis žiauriai dėkui tiems kam negaila paspausti wote myliu jus <3