2.(4)

595 34 11
                                    

~4.30~
Ne nu rimtai? Taip anksti atsikėliau? Šakės...

Atsikėliau iš lovos ir nuėjau į virtuvę, Pasidariau arbatos. Išėjau į lauką. Apsižvalgiau ar nieko nėra. Nuėjau atsisėdau ant supynių. Sėdėjau ir žiūrėjau į kylančią saulę.

Gerdama arbatą išgirdau durų girgždėjimą. Apsisukau ir pamačiau Deividą. Jis užsidegė cigaretę ir pamatęs mane nusišypsojo. Aš jam atgal nusišypsojau. Jis pradėjo eiti link manęs. O ne. Aš visdar žiūrėjau į ji ir šypsojausi. Jis prisiartino prie manęs ir pradėjo pokalbį:

-ką čia taip anksti viena veiki?

-Atsikėliau anksti tai nusprendžiau pasidaryti arbatos- šyptelėjau- o kodėl tu taip anksti nemiegi?

-Turiu reikalų reikės išvažiuoti- pasakė ir šyptelėjo.

Visą laiką prasedėjome tyloje. Jis baigė surūkyti cigaretę ir pasišąlino. O aš sėdėjau ir galvojau... Galvojau kaip būtu viskas jei manęs "tėvas" nebūtų pardavęs.

Išgėrus arbatą nutariau apsižvalgyti aplink Viktorijos namų kiemą.

Pirmiausia apėjau sodą. Vėliau pamačiau numintą takelį į mišką.

Ėjau tuo takeliu. Tuomet pamačiau tą daržinę. O NE! Vadinasi tai buvo ne sapnas. Aš pabandžiau atidaryti duris bet jos buvo užrakintos. Tuomet už savęs išgirdau kažką kalbant. Aš greitai nubėgau už kampo ir klausiausi:

-DEIVIDAI SURASK JĄ, ARBA BAIGSIS BLOGAI!!- šaukė kažkoks vyras. Pažiūrėjau pro kampą ar man nepasigirdo. Ir netikėjau savo akimis. Ten stovėjo tėvas ir Deividas.-Turi ją rasti gyvą arba mirusią. Mes susitarėm, o tu jau sulaužiai senai susitarimą. Džiaugis kad dar tavęs pagrobimu neapkaltinau!!!-ramesniu tonu kalbėjo Viktoras.

-Aš tau sakau jinai pabėgo. Viktorija pasakojo kad ji net su ja nebesusisieke, nes ji nori pamiršti praeiti.-ir dabar supratau kad jie kalba apie mane. Bet ką Viktoras turėjo omenyje kai sake džiaukis kad dar pagrobimu neapkaltinau?

Kol aš stovėjau užsigalvojus jie įėjo į vidų.Aš nenoriu kad mane pamatytu dėl to jau norėjau eiti.Bet ėjau aplinkui. Eidama užkliuvau už šakos. Atsistojus pasitvarkiau ir pamačiau už šakų paslėptas duris. Atidariau jas, tuomet dar šliaužiau tuneliu. Pagaliau išlindau kažkokiame kambarėlyje. Radau dar dvejas duris. Vienas atidariusi pamačiau vėl tunelį. Bet juo nereikėjo šliaužti. Truputi paėjusi pamačiau geležinias duris. Atidarius duris įėjau į vidų. Kažkas staigiai uždarė duris.

Aš greitai pribėgau prie jų ir pradėjau trankyti.

Deivido pov.

Sedėjau daržinėje ir kalbėjau su Viktoru.

-Taigi,-jis pasakė ir atsistojo-turi man ją surasti per 42valandas arba nutrauksiu susitarimą.

-Aš jums sakau ji jau gali būti mirusi!

Susinervinęs nuėjau į kambariuką ir trenkiau durimis. Atsisėdau ant sofos ir užsidegiau cigaretę.

-BOSE!-Atbėgo Rudolfas uždusęs.

-ko?!

-Radom kažkokią merginą klaidžiojant čia, tai ją užrakinome kameroje. Na tiksliau ji pati ten įėjo.

Ėjau paskui Rudolfą senuoju tuneliu. Tada jis atidarė vienas iš kamerų durų ir aš negalėjau patikėti ką pamačiau savo akimis.Ten buvo Kamila?!

Kamilos pov.

Aš stovėjau kai staiga atsidarė durys ir pro jas ižengė Deividas. O NE! Reikia sugalvoti tinkama pasiteisinimą.

Todėl nusišypsojau sau ir nuėjusi prie Deivido prabilau:

-Galiu eiti? Ar dar norite mane laikyti užrakinta?

-Kaip suprasti užrakinta?-paklausė Deividas-Rudolfai ką tai reiškia?

-A A A... - tas Rodolfas norėjo kažką sakyti bet aš ji pertraukiau.

-Galiu eiti? Nematau prasmės čia stovėti ir su jumims ginčytis.

Praėjau pro Deividą ir ėjau tuo koridoriumi kuriuo atėjau. Tuomet daėjau iki to kambario ir pro tą tuneliuką išlindau lauk.

Parėjusi namo nuėjau po dušu ir nusimaudžiau. Po to nulipau į apačia. Visi jau buvo atsikėlę ir laukė pusryčių prie stalo. Aš nuėjau pabučiavau Rokui kaktą ir atsisėdau prie jo o prieš mane sedėjo Deividas...

~~~~~
Taigi atsiprašau kad ilgai nekėliau dalies... Dabar pasistengsiu greičiau kelti ☺ Bėja visus su Vasara 😍 soriukas kad per velai 😂
P.s sori už klaidas ir kad nėra jokiu gifu aš per tela rašau todėl sunku ☺

Taigi kitai daliai 10 vote ir 5 comentarus apie šia dali. Žinau kad jūs galite 😚

Kidnapped ✔Where stories live. Discover now