Kidnapped ✔

2.(5)

Sėdėjau prie stalo ir žiūrėjau tiesiai Deividui į akis. Tuomet nusprendžiau pradėti vaidinimą.

Savo koją priglaudžiau prie jo ir švelniai glosčiau,prikandau lūpą.Pasižiūrėjau į jį. Jis buvo pasimetęs.Bet tuomet pagavo mano žvilgsnį ir šyptelėjo. Aš patraukiau koją kai išgirdau kai man kažką sako Viktorija.

-Ką? Atsiprašau neišgirdau.-šyptelėjau

-Klausiau kur buvai šiandien ryte?-paklausė Viktorija-Mūsų apsauginis sakė matė tave vaikščiojančia po sodą.

-Aš apžiūrinėjau sodą.-pasakiau ir šyptelėjau.

Tuomet kad dar daugiau neklausinėtu atsiprašiau ir ėjau į savo kambarį.

Einant man į savo kambarį, antrame aukšte už kampo buvau prispausta prie sienos. Aš žiūrėjau į sieną ir nieko nemačiau. Bandžiau pasukti galvą bet neišėjo ji irgi buvo prispausta. Tuomet pajutau vyrišką ranką sau ant šlaunų. Rankų savininkas jas glostė ir staigiai mane atsuko į save. 

Prieš mane stovėjo Deividas. Aš padėjau rankas jam ant krutinės ir bandžiau pastumti bet jis nejudėjo iš vietos.

-Ką veikei daržinėje?-Paklausė ir pabučiavo mano kaklą.

-Aš vaikščiojau miško takeliu kai pamačiau ją-pasakiau ir šyptelėjau.

-Nemeluok man-pasakė įpykęs.-Yra taisyklės, o viena iš jų nemeluok man.-pasakė ir prisiglaudė dar arčiau manęs.

-O kodėl turėčiau jų laikytis?-paklausiau.

Jis atsitraukė ir žiūrėjo į mane su šypseną.

-Nes dabar tu mano.-pasakė ir pabučiavo man į kaklą.

Aš jį nustūmiau nuo savęs. Jis nesupratęs žiūrėjo į mane.

-Aš niekam nepriklausau ir tu-bagstelėjau į ji-manimi daugiau nebe pasinaudosi.-pasakiau ir šyptelėjau.

Kam aš pasakiau kad nebe pasinaudos jugi mes tik 3 dienos kaip pažįstami. 

Greitai supratusi ką pasakiau nuėjau į savo kambarį, ir jame užsirakinau. Atsirėmiau į duris ir jomis nuslydau dabar sėdėjau ant žemės pasiėmusi už plaukų.

Aš turiu jam atkeršyti už tai ką man jis padarė. Aš priversiu jį kentėti taip kaip kentėjau aš.

Aš atsistojau,nusivaliau ašaras, atrakinau duris.Nulipau laiptais į apačia. Nuėjau į virtuvę atsidariusi duris pamačiau virėjus. Nusišypsojau jiems ir nuėjau prie šaldytuvo. Dairiausi ko nors valgomo.

-Tu verkiai?-staigiai paklausęs žmogus mane privertė net kruptelėti. Ten buvo Tomas.

-Ne-pasakiau-į akį kažkas buvo įkritęs.-pasakiau ir šyptelėjau.

-Į abi akis iš karto?-pavartė akis.

-Gali tiek daug neklausinėti?-pasakiau ir nusijuokiau.

-Eime aš noriu su tavimi pasikalbėti-tarė.

-Gerai...-pasakiau.

Mes nuėjome į lauko terasą. Ten atsisėdome ant supynių.

-Atsimeni kai tave pagrobiau Viktorijos namuose?

-Kaip pamirši-pavarčiau akis.

-Aš to nenorėjau. Aš aš noriu už viską ką tau blogo padariau Atsiprašyti.-Pasakė, bet jis į mane nežiūrėjo jis žiūrėjo kažkur toli.

-Aš tau jau atleidau kai mane iš ten išvedei, todėl nereikia atsiprašinėti.-pasakiau ir šyptelėjau.

Tuo metu jis šyptelėjo ir atsisuko į mane. Apsikabino o aš jį. Jis tyliai man į ausi pasakė:

-Ačiū...

~~~~~
Ačiū visiems skaitytojiems o ypač tiems kurie nepatyngi paspausti vote :)

Atsiprašau veluoju su dalimi bet tikiuosi ji jums patiks nemažiau nei kitos :)

Taigi kitai dalei 10vote bye :*