Kidnapped ✔

2.(6)

Ačiū...

Aš atsitraukiau nuo jo ir paklausiau:

-Tomai, žinai ta daržine geriau už mane.Mane ten seniau buvo nusivedęs Deividas. Ten tuomet buvo pilna prikabinėtu lavonų. O ši ryt kai buvau ten jokių lavonu nieko nebebuvo. Kaip taip suprasti?.-pamačiau kad jis pasimetė.

-Aš niekam negaliu to pasakoti.

-Nagi prašau papasakok, aš noriu viska išsiaiškinti.

-Na gerai bet pažadėk jog niekam nepasakosi ką aš papasakosiu tau.

-Pažadu.

-Deividas tuomet mums liepė ką nors sugalvoti kad tu nebenorėtu bėgti iš čia nes bijotum jo. Taigi mes sugalvojome tokį planą: Išgąsdinti tave su lavonais. Mes ten padėjome dideli sienos dydžio lapą, ir pajungėme 2 projektorius, ir per juos rodėme nuotrauką.

-Tai tie lavonai buvo netikri?- paklausiau ir išsižiojau

-Taip jie buvo netikri.

-O jo žodžiai kad mane myli irgi netiesa?

-Jis... Jis melavo vien dėl to kad gautu tavo pasitikėjimą ir galėtu tave parduoti į kekšyną.

Aš supykusi atsistojau. Ir nuėjau į vidų. Jau norėjau bėgti į savo kambarį, kai staiga prieš mane išdygo Viktorija.

-Kas buvo?-paklausė

-Nieko.

-Tai kodėl verki?-pasakė ir pavartė akis.

-Nieko.-paskiau ir nusišypsojau, ją pastūmiau jau norėjau eiti kai staiga jinai paėmė man už riešo ir atsuko į save.

-Aš niekam niekada neleisiu tavęs skaudinti.

-Jis manęs neįskaudino. Tik sužinojau kad jis man dėl visko melavo. O aš tikėjau...

Apsiverkiau ir kritau tiesiai Viktorijai į rankas. Jin mane stipriai apkabino.

Apsiraminusi nuėjau į savo kambarį. Atsiguliau į lovą ir užmerkiau akis. kai staiga kažkas staigiai pradėjo glostyti mano nugarą. Bandžiau pažiūrėti kas čia. Bet neįmačiau buvo per daug tamsu. Pažiūrėjau į telefoną kiek valandų. Jis rodė: 00.45. Pašviečiau su telefonų kas sėdi prie manęs.Ten buvo Deividas.

Jis pridėjo savo pirštą man prie lūpų ir tyliai pasakė:

-ššššš.

Tuomet aš atsisėdau ir pasikrapščiau akis. Jisai atsistojo, nuėjo į kojūgali. Staigiai pagavo už mano kojų, ir patraukė link savęs. Aš išsitiesiau. Toliau stebėjau jo judesius. Jisai lėtai, keturiomis slinko link manęs. Pagaliau daslinkęs mane jis pabučiavo mano kaklą,ir pakilo aukščiau. Pradėjo bučiuoti mano lūpas o kita ranka pro mano marškinėlius slinko link krutinės. Pasiekęs ja jis ją suspaudė,šiurkščiai. Todėl aš cyptelėjau į jo lūpas ir nustūmiau jį nuo savęs.

-KĄ TU DARAI?-paklausiau

-Tiesiog noriu pažaisti-šyptelėjo ir ėjo link manęs. Tuomet supratau kad jis girtas.

-Atsiknisk nuo manęs tu nesveikas iškrypėlis!

-NIEKAS, NIEKADA MANĘS NEVADINS IŠKRYPĖLIU.-jis priėjo prie manęs ir stipriai pastūmė į sieną. Aš sucypiau per visus namus.

Staiga duris atidarė Tomas su Viktorija.

Tomas pagavo Deividą ir jį kažkur išsitempė.

Viktorija greitai pribėgo prie manęs. Jin mane apkabino. Tuomet nuėjome į virtuvę.

Jin man padarė arbatos. Aš ją gerdama pamačiau tarpduryje stovinti Deivida.

~~~~~

Tai kagi nauja dalis mano loves <3

Dalis biškutėli rečiau keliamos nes Vasara... Norisi būti lauke. Na bet kadangi tokia liepą tad gal dažniau įkelsiu.

Iki :*