Kidnapped ✔

15

Kamilės pov.

Dabar sėdžiu virtuvėj ir "valgau" vakarienę. Tiksliau kotletą stumdau po visą lėkštė. Prieš mane sėdi Deividas.Vis su pykčiu akyse pažiūrėdamas į mane. Iš virtuvės išėjo virėja, tad su Deividu likome dviese. Jis apėjo stalą. Padėjo lėkštę į indaplovę. Ir priėjo prie manęs. Pradėjo smaugdi. 

-Dabar tu mirsi-pasakė tyliai į ausį. 

Jis suspaudė stipriau mano kaklą.Aš užčiuopiau savo lėkštę ir bandžiau ją mesti, bet nebeturėjau jėgu tai ją numečiau ant žemės.Man pradėjo suktis galva. Turbūt taip ir būčiau mirus jei ne kažkas staigiai įlėkęs į virtuvę. Aš praradau sąmonę.

Viktorijos pov.

Su Tomu visą kelia važiuojant kalbėjomės apie kūdiki koki vardą dėtume jeigu būtų mergaitė, ir koki jeigu berniukas. Vos užėjom į namus, išgirdom kaip kažkas virtuvėj dūžtą. Tomas staigiai nubėgo o aš paskui jį. Kai atėjau pamačiau Kamilę gulinčia be sąmonės, o šalia stovėjo Deividas kuriam rankas užlaužusias laikė Tomas. Deividas į mane pažiūrėjo. Ištrūko iš Tomo rankų ir praeidamas pro mane pasakė:

-Kalė.-bet negarsiai kad sugabėjau tiktais aš išgirsti.

Kai jis išėjo puoliau prie Kamilės.

-Dabar puiki progą ją iš čia išvežti,-pasakiau-ir pradėti jai naują gyvenimą.

Kai pasakiau Tomas linktelėjo.Man liepė nukreipti Deivido dėmesį, o pats ja nuneš į mašina.

Nuėjau iki Deivido kabineto, net nepasibeldusi įėjau. Jisai į mane pažiūrėjo, visas įsiutęs. Aš priėjau prie jo ir pasirėmiau rankomis į stalą.

-KĄ PADAREI KAMILEI?!!!-pradėjau šaukti.

-Lyg tau rūpėtu,-pasakė su pykčiu akyse.-krušiesi su Tomu ir Kamile visai pamiršai.

Neištvėriau po tokių žodžių trenkiau jam antausi. Ir tada išėjau iš kabineto. Nejaugi rimtai?Kai būdavau su Tomu pamiršdavau Kamile? Staigiai nusivaliau ašaras. Nulipau laiptais ir nubėgau prie durų jas atidariusi nieko neradau. Nesuprantu kur dingo Tomas? Nuėjau prie galinių durų jas atidarius pamačiau miške stovint Tomo mašiną.Staigiai nubėgau link jo. 

-KUR TU BUVAI?!AŠ TAU SKAMBINAU TU NEATSILIEPEI!!-jis pradėjo rėkti.

-Jugi mano telefonas sudužo.-pasakiau ramiai- man viskas gerai- pasakiusi pabučiavau jį į lupas. Tada atsitraukiau mačiau kad jis nelabai patenkintas.-Dabar vežam Kamilę į LA ten jinai bus saugi.

Nuvažiavome iki oro-uosto.Iš ten nuskridome į LA (LosAngela) Išnuomojome jai butą. Paguldėme į lovą. Na mums buvo bėdu oro-uoste nes mes neturėjome dokumentų. Taigi teko skristi privačiu lėktuvu.

Kamilės pov. 

Atsikėliau kažkokiame kambaryje.Ant sofos mačiau mieganti Tomą ir jam ant kelių Viktorija. Kaip mielai jie atrodė.Aš atsistojau ir apsižiūrėjau.Spinta, dvilgulė lova,durys ir dušą, durys i balkoną ir apvalus stiklinis stalas vidurį kambario. Priėjau prie lango bet čia ne ta vieta kur buvau laikoma.

-Jau atsikėliai?-paklausė manęs Vika ir pasiraižė.

-Kur aš?-paklausiau ir nusišypsojau-nejaugi palikau tą šetono irštvą?

-Taip.Vakar kai gryžom po daktaru..-jin man viską papasakojo kaip yra.

-Taigi tu nėščia?-išsišiepiau ir pradėjau cypti ir tada ją apskabinau.

-Nebecypkit kai kurie žmones čia miegą.-pasakė dar miegodamas Tomas.

-Tu galėsi lainkyti universiteta kaip norėjau.-nusišypsojo Viktorija.

Pagaliau.Pagaliau.Pagaliau. Aš laisva. Dabar atversiu nauja puslapį savo gyvenimo.

~~~

Taigi naujoji dalis :) pagaliau Kamilė pabėgo. Na tiksliau jai padėjo. spauskit vote ir komantuokit p.s dėkui kas skaitot aš jus myliu :* <3