Atgimusioji

.6.

Be to, kad tėvai užrašė mane pas psichoterapeutę, pas kurią turėsiu lankytis du kartus per savaitę, dar man buvo paskirti vizitai pas gydytoją. Šiuo metu mano sveikata turėjo būti prižiūrima. Nors pati nejaučiau jokių pakitimų.

Iškart po mokyklos pasukome į ligoninę. Šiandien turėjo būti pirmas apsilankymas po to, kai mane išleido namo. Manęs dar laukė daug patikrinimų, paskirtas gydytojas turėjo atlikti daug tyrimų, stebėti mano sveikatą, ar yra kokių pokyčių.

-Laba diena, mes pas daktarą Golinsą,- pranešė mama, kai sustojome prie registratūros.

-Daktaras Golinsas šiuo metu atostogauja,- mandagiai pasakė apkūnoka seselė.

-Bet mano dukrai pas jį buvo paskirtas vizitas,- bandė išsiaiškinti mama.- Mes jau anksčiau pas jį lankėmės.

Tuomet seselė paklausė mano pavardės, o mamai ją pasakius patikrino kažką kompiuteryje.

-Tvena Dilan?- moteris kilstelėjo antakius norėdama įsitikinti, ar atitinka duomenys. Nemanau, kad jai labai rūpėjo, jog aš ta mergaitė, kuri buvo pradingusi dvejus metus.

Linktelėjau jai. Seselė tuoj nuolankiai šyptelėjo.

-Daktarą Golinsą pavaduoja kitas gydytojas. Jis susipažinęs su jūsų situacija, tad galės jus priimti,- pasakė moteris.- Devintas kabinetas.

Mama padėkojusi pasuko į kairę tiksliai žinodama kabineto vietą. Mums reikėjo praeiti nemažą koridoriaus dalį, o tai buvo nemalonu, nes jaučiau į save įsmeigtus smalsius ar apgailestaujančius žvilgsnius. Daugiausia vyresnių žmonių, nes juk jie žiūrėdavo žinias ir skaitydavo laikraščius. Socialiniai tinklai, kiek spėjau išsiaiškinti, nebuvo užkimšti pastarosiomis naujienomis. Visgi buvo aišku, kad nedideliame mieste mažai tikimybės pamiršti mano įvykį.

Netrukus mama pasibeldė į devinto kabineto duris. Nedrąsiai įėjau jai iš paskos. Gali būti, kad per kitus vizitus turėsiu būti viena prieš nepažįstamą vyriškį, kuris neva rūpinsis mano sveikata. Man visada buvo nejauku prieš vyrus gydytojus.

Mama tuoj pasisveikino su pozityvia gaidele balse. Išlindau iš jos užnugario ir mano akys susidūrė su ganėtinai jaunu naujuoju gydytoju. Jis tikriausiai neseniai buvo baigęs medicinos studijas, atrodė šviežias, patrauklus vyrukas. Jo veido bruoži buvo tamsūs, o oda turėjo karamelės atspalvį. Kai vyrukas plačiai nusišypsojo pakildamas nuo savo darbo stalo, jo balta šypsena tarsi nutvieskė jau ir taip šviesų kabinetą.

-Jau laukiau jūsų, panele Dilan,- mandagiai ištarė vyrukas. Jis parodė man prisėsti ant viduryje kambario esančios lovos. Kai nuėjau prie jos ir užsiropščiau, jis žvilgtelėjo į lapus padėtus ant stalo.- Tvena,- pasakė mano vardą šyptelėdamas.- Aš vadinsiu tave Tvena, o tu gali į mane kreiptis Entoniu. Sutarta?

Sustingusiu veidu linktelėjau. Tačiau tikrai neketinau kreiptis į jį vardu. Tikriausiai išraudau lyg burokėlis. Net jutau, kaip prakaito lašeliai nuvarva mano nugara. Tas Entonis buvo už mane gal aštuoneriais metais vyresnis, o jo žvilgsnis vertė mano kraują virti. Norėjau kuo greičiau sprukti iš čia, o baisiausia dar buvo tai, jog mama sėdėjo šalimais nesuprasdama, kaip nepatogiai jaučiausi.

-Mes jau buvome viską aptarę su ankstesniuoju gydytoju,- pradėjo mama, kol Entonis ruošė mano pastarojo tyrimo duomenis.

-Man viskas buvo pranešta,- užtikrino gydytojas.- Daktaras Golinsas neplanavo savo atostogų, bet taip jau nutiko. O aš visiškai susipažinęs su Tvenos situacija, be to, rengiu mokslinį darbą apie letargiją, taigi patirtis man tikrai nepamaišys.

Ir vėl ta širdį minkštinanti šypsena. Dabar negaliu laikyti jo rimtu gydytoju, nes jis man atrodė panašesnis į auksinį berniuką, o ne į profesionalą savo darbe.