Atgimusioji

.30.

Pravėrusi lūpas spoksojau į Pranašą ir lyg kempinė gėriau jo žodžius. Tačiau vis tiek nesugebėjau suprasti jų prasmės. Žinoma, aiškiai girdėjau, kaip jis pasakė, kad galia mane pasirinko ir tarsi prikėlė iš numirusiųjų. Bet tai buvo labai blogas ženklas.

-Taigi tu nebegali susigrąžinti savo galių? - garsiai pasitikslino Koenas. Jis žengė žingsnį pirmyn ir sukryžiavo rankas ant krūtinės.

-Ne, jos nebėra mano,- papurtė galvą Bashi žiūrėdamas į mane.- Tačiau ir kitu atveju negaliu atimti iš tavęs to, kas tau jau priklauso. Atgavau tik likusią savo sielos dalį, kuri tau tikrai nebuvo reikalinga. Mano galia augs manyje iš naujo. Ji gali kiek pakisti, nebebūti visiškai tokia, bet laikui bėgant stiprėsiu ir galėsiu grįžti į savo erdvę.

Pajaučiau, kaip nematoma jėga užsmaugia man gerklę. Mano likimas jau buvo aiškus. Pranašė Imidrisė iškapstys mane iš po žemių ir nužudys, kad galėtų pasisavinti galią.

-O kaip dėl Imidrisės?- nepasidavė kamantinėti Koenas.- Ji išplėš iš Tvenos galias ir pražudys visą žmonių pasaulį.

-Aš su ja susitvarkysiu,- ramiai atsakė Bashi.- Pranašė prarado savo tikslą. Jos protas sumišęs, o to nebeįmanoma atitaisyti. Žmonių pasaulyje ji jaučiasi saugi ir valdinga. Per ją sutriks visa pusiausvyra. Tai jau prasidėjo, žmonių mergina išgyveno su Pranašo galia. Nežinia, kokie kiti reiškiniai pradės dėtis ir trikdyti žmonių gyvenimus. Tačiau man reikės šiek tiek laiko, prieš pradedant kovą su Imidrise. Geriausia, kad tuo metu paslėptum merginą.

-Laiko nebėra,- Koeno balsas tapo šaltesnis ir nuožmesnis. Jis įsmeigė aštrų žvilgsnį į Bashi, aiškiai parodydamas, kad čia nėra jokio Pranašo viršumo.- Imidrisė susaistė mūsų susitarimą, todėl aš esu tas, kuris nužudys Tveną. Ir to niekaip negaliu pakeisti.

Koenas man prieš tai buvo paaiškinęs, kad galima pasiekti galias, jas perdedant į kitą indą, bet kokį materialų daiktą, tačiau pasisavinti Pranašo galią tik tada, kai pastarasis žmogiškasis indas, šiuo atveju aš, bus tarp mirties ir gyvenimo būsenos. Tai labai sudėtingas procesas, o Imidrisė nenori šį kartą padaryti dar vienos klaidos, kurią padarė su Bashi. Todėl turėdama pašonėje Ilofrudą, ji turi garantuotą planą.

Bashi supratingai žvelgė į Koeną.

-Tuomet paslėpk ją ir nuo savęs,- trumpai tarė jis.- Dabar esu per silpnas susidurti su Imidrise. Jums teks kol kas susidoroti patiems.- Pranašas tikriausiai ketino išnykti, bet jo žvilgsnis sustojo ties manimi. Jis atrodė susimąstęs, net kiek prisimerkė lyg norėdamas permatyti mane kiaurai.- Galbūt esi daug stipresnė nei manai. Nei tai galėtų būti įmanoma,- pasitaisė vyras.- Ši galia nėra našta, ji didelė atsakomybė, tačiau negaliu tau pasakyti, kaip seksis ją pritaikyti šiame pasaulyje. Nenoriu to sakyti garsiai, bet net ir man esi neapsakoma mįslė. Bandysiu susiekti su kitais Pranašais, gal jie atras būdą, kuris leis tau grįžti prie normalaus gyvenimo. Tačiau kol kas privalai saugoti šią galią kaip dalį savęs.

Prieš akimirką vaikinas su dredais dar stovėjo viduryje kambario, kai galiausiai suvokiau, kad likome tik mudu su Koenu.

Visgi, prieš atsisukdama į Ilofrudą jau numaniau, ką išvysiu jo veide. Vaikinas liūdna veido išraiška žvelgė į mane. Jo gintarinės akys saulės šviesoje, kuri prasiskverbė pro vietomis užkalinėtus langus, skleidė šilumą, primenančią spragsintį laužą tykioje naktyje. Jis lėtai priėjo prie manęs ir švelniai priglaudė savo lūpas man prie viršugalvio. Abu nutuokėme, kad šiuo maloniu buvimu nebegalėsime mėgautis.

-Namo grįžti negali,- sušnibždėjo Koenas nepasitraukdamas nuo manęs. Jis tarsi gėrėjosi paskutinėmis akimirkomis.- Tavo šeimai bus nesaugu.

-Žinau, kur pasislėpsiu,- tarstelėjau atsidusdama.