Atgimusioji

.33.

Entonis įėjo pas mane į medicinos kambarėlį, kuriame anksčiau buvau atsibudusi. Pašokau nuo lovos parodydama savo nekantrumą. Jau pakankamai ilgai laukiau, kol Entonis pasikalbės su Tutorijų vadais, kurie kažkodėl nesiteikė su manimi susitikti, kad pati galėčiau viską išrėžti. Privalėjau iš čia ištrūkti ir surasti Koeną. Puikiai suvokiau apie pavojų, kuris man grėsė iš Imidrisės pusės. Tačiau jei paliksiu tai Tutorijams, kurie neva laukė tinkamos progos ir dabar nė neketino kištis, jaučiau, kad tuomet bus per vėlu.

Entonis uždarė už savęs duris ir atsisukęs į mane nežymiai papurtė galvą. Suraukiau antakius atskleisdama, kad neketinu pasiduoti.

-Tvena, jie nori izoliuoti tavo galias,- pasakė vaikinas.- O jei priešinsiesi ir kelsi pavojų, tave uždarys.

Išplėčiau akis sustingdama. Patekau čia ne savo noru, be to, būčiau iki galo priešinusi Tutorijams. Bet dabar kai būtybės iš kito pasaulio niokoja mano miestą ir nežinia galbūt tai persikels kitur, Tutorijai trina delnus turėdami mane čia, saugiai uždarytą.

-Entoni,- žengiau žingsnį pirmyn. Vaikinas sureagavo ir įsitempė lyg priimdamas tai kaip grėsmę.- O kas, jei tik aš vienintelė galiu prieiti prie Pranašės ir sutrukdyti jos kėslus? Ji išsigando suvokdama, kad negali iš manęs atimti galios. Man beveik pavyko ją nugalėti.

-Bet tu ir esi jos kėslas,- neleido man toliau kalbėti Entonis. Jis šiek tiek nervingai pamindžikavo perbraukdamas ranka per smakrą.- Pranašė vis tiek bandys tave nužudyti. Tos galios nepriklauso žmogui. Šį kartą tave ištraukėme iš mirties, kadangi ją sukėlė Koenas. Antrą kartą nevaldoma būtybė gali griebtis bet ko. Ji pasiims tavo kūną.

-Ne, Bashi sakė, kad galia mane prikėlė,- purčiau galvą nenorėdama priimti Entonio tiesos. Nežinau, kas buvo mane apsėdę, bet buvau įsitikinusi, jog galia man suteikė tikslą, kurį privalėjau įvykdyti.- Pranašas nebegalėjo jos susigrąžinti, nes galia prisitaikė prie manęs.

Vaikinas liūdnai žiūrėdamas į mane suraukė antakius.

-Aš irgi maniau, kad tai dovana, kol neišsiaiškinau, iš kur ta galia atsirado,- reikšmingai nutilęs Entonis privertė mane atkreipti dėmesį.- Pranašai yra tik esybės. Kažkokia nepaaiškinama kitos erdvės energija, kuri šiek tiek panaši į žmogų. Tačiau visa esmė yra galios, kurias tos esybės saugo, valdo ir augina. Tad Pranašai iš dalies yra indai, tik jie geba mąstyti savarankiškai ir tarsi įkalina galią, kuri laisvėje galėtų būti nesutramdoma. Tvena, tu taip pat esi indas. Bet žmogiškas. Todėl galia arba tave galiausiai sunaikins išsilaisvindama, arba užgrobs tavo kūną, o tu prarasi savo laisvą valią. Tarsi nebeegzistuosi.- Vaikinas matydamas, kaip mano kvėpavimas padažnėja, o tada sutrūkčioja, priėjo prie manęs kiek arčiau.- Būtent todėl galia tave ir pasirinko. Pranašas ją išlaisvino nepagalvodamas apie pasekmes. Pasirodo, galia buvo protingesnė už jį.

Entonis ištiesė rankas ketindamas mane nuraminti, tačiau staigiai sugriebiau jam už riešų. Negalvojau, ar pakenksiu jam, tiesiog veikiau instinktyviai. Laimei, galia tuo metu neužplūdo mano rankų, bet vis tiek nepaleisdama veržiau vaikino riešus įspausdama nagus į jo odą.

-Galią valdau aš,- rėžiau žiūrėdama tiesiai į Entonio rudas akis, kuriose prieš akimirką blykstelėjo baimė. Visgi šie mano žodžiai labiau priminė pamišimą, o ne teisybę. Netgi pati sekundei pasimečiau išsigąsdama. Šiek tiek atleidau rankas ir nusimetusi nuo savęs baimingą šešėlį primygtinai pažiūrėjau į vaikiną.- Prašau, padėk man iš čia ištrūkti. Privalau surasti Koeną ir užtikrinti, kad abu Pranašai paliktų šį pasaulį. Puikiai suvokiu, ką pasakei. Tačiau aš esu ta, kuri buvo į tai įvelta ne savo noru. Praradau dvejus metus, kurie visiškai išsitrynė iš mano gyvenimo, ir dabar savyje turiu mirtinai pavojingą galią. Tad leisk man bent šiuo metu nebūti auka, kažkokiu visiškai nereikšmingu indu.