Likimo posūkis

4 dalis

-Kodėl tu man rašai?- ko gero tas klausimas buvo vienintelis kuris dabar sukosi mano galvoje.
-Na Labas ir tau rašau, nes noriu pakviesti tave pasivaikščioti .
-Atsiprašau tikrai kvailas klausymas, o kodėl tu nori eiti su manimi pasivaikščioti ?
-Todėl, nes man nuobodu, o daugiau mieste niekuo taip nepasitikiu😂😂. Tai kaip ar sutinki?
-Na gerai susitinkam  prie mano gatvės kampo septintą gerai ?
- Taip žinoma ačiū .
Kadangi jau buvo pusė septinių tai nieko nelaukiau ir pradėjau ruoštis.

Nuėjau į vonios kambarį susirišau plaukus į kuoduką, ir nulipusi laiptais žemyn užsivilkau savo paltą, bei užsiaviau batus. Tėvai sėdėjo ant sofos ir manęs net nepastebėjo. Aš žinoma ir nenorėjau, kad pastebėtu , nes vargu ar būtų išleidę .

18:55 val. Jau laukiau vietoje jo niekur nesimatė . Aplinkui buvo gan tamsu todėl sunku buvo ką įžiūrėti . Po maždaug 20min. Jis atėjo buvo matyti, kad jis nesiskubino .

-Tu vėluoji ! - gan piktai dirstelėjau į vaikiną.
-Taip atleisk ilga istorija kada nors papasakosiu .
-Mhm-numykiau.
-Tai gal einam ?
-Judam - šyptelėjau.

Ėjome gal 15 min.  ir nieko nepriėjome . Nuolat kalbėjome apie visokius bereikšmių dalykus . Galiausiai priėjome ta pati gatvės kampą prie kurio ir susitikom.

-Tai ka čia ir baigiasi mūsų pokalbiai - gan liūdnai nuskambėjo vaikino balsas.
-Taip iki kito karto . -atsakiau - žinai ką aš tau duosiu savo telefono numerį duok man savo telefoną .
-Tai kad aš jo nepasiėmiau - Grayson sutriko.
-Pala aš rodos turiu tą patį kur tu man atidavei - išsitraukusi iš kišenės atitraukiau vaikino rankovę ir užrašiau savo numerį
- iki saugios kelionės namo.

- Tau taip pat.

Praėjusi namo kritau į lova buvo jau 00:35 tai nieko nelaukiau ir persirengimo palindau po kaldra. Jau buvau beužmieganti kai mano telefonas suvibravo :

"Labanaktis P.S Grayson "
"Labanaktis 😉"
 

Labai didelis ačiū skaitantiems nepamirškite palikti komentarų nebijokite išreikšti savo nuomonės ir žinoma vote'inkit 😂😂😂 .