-Ei kelkis jau atskridai - kažkas pradėjo žadinti mane.
Lėtai pramerkiau akis ir pamačiau senyvo amžiaus moteriškę kuri mielu žvilgsniu žvelgė į manę.
-Tikrai ? Ačiū, kad pažadinot - padėkojau ir atsistojusi pajudėjau iš vietos.
Išėjus iš oro uosto manęs jau laukė Liusė su savo tėčiu.
-Džiaugiuosi, kad tu čia - pribėgusi ir stipriau apkabinusi pasakė.
-Ne.. negaliu kvė..kvėpuot - vos ištariau.
-O tai atsiprašau - paleidusi mane ištarė.
-Malonu tave čia matyti Kamile, lipk į vidų aš paimsiu tavo ''mantą'' - nusišypsojo Liusės tėtis ir aš linktelėjusi įlipau į mašiną.
Pakeliui jos tėtis sustojo į parduotuvę, o mes tuo tarpu pasilikome mašinoje.
-Ar tu tikrai įsitikinus, kad tu gali jį sugrąžinti namo - paklausė ji manęs, po to kai papasakojau jei visą istoriją.
-Nežinau, bet pabandyti verta - ištariau ir nusišypsojau - na, o jei neišeis, tai žinosiu, kad bent būsiu pabandžiusi.
- Taip žodžiu manau, jog jis šį vakar bus ''Rodeo '' klube, kur renkasi visi karšti vyrukai - mirktelėjo akį ji man, o aš tik nuleidau galvą. - Ei nenusimink viskas bus gerai tau pavyks...
-Kas pavyks ...? - staiga iš kažkur atsiradęs jos tėtis paklausė .
-Pavyks mums nepastebėtoms prasmukti į vakarėlį ... - nusijuokė.
-Na gerai... - tai pasakęs pradėjo važiuoti į namus.
Aš tik atsidusau ir atsirėmusi į langą pažvelgiau į debesis. Kurie atrodė judėjo taip greitai . Taip greitai, kaip ir akimirkos kartu praleistos su Graysonu....
Kai atvažiavome mane apgyvendino svečių kambaryje. Lėtai susidėjau rūbus į laisvas spintos lentynas. Kai viską pabaigiau nuvirtau į minkštą lova.
Žvelgiau į lubas kurios atrodė tokios tuščios ir nieko nevertos.... Kai nusibodo taip gulėt ir kaltint save už visas klaidas kurias padariau gyvenime atsikėliau ir išėjau iš namų pasivaikščioti.
Liusė pasliko ruoštis vakarėliui, o aš nusprendžiau apmąstyti ir pertvarkyti savo mintis kurios pastaruoju metu yra labai padrikos. Staiga nuskambėjo mano telefonas. Man skambino Maiklas, tačiau dabar jis buvo ne pats tinkamiausias žmogus su kuriuo norėčiau pasikalbėti, todėl neatsakiau į jo skambutį.
Netoliese tekėjo upė. Aš nusprendžiau, kad pasisėdėjimas ant liepto bus puiki vieta apmąstymams. Pakelėse augo baltos Kamelijos... Nusiskyniau tris žiedus ir nusinešiau prie upės. Nusiavusi savo batus ir pasikėlusi džinsus virš kelių, panardinau kojas po vandeniu. Šiurpuliukai bėgiojo mano kūnų, ir jaučiau kaip mano kūnas atsipalaiduoja...
Plėčiau žiedų lapus ir paleidau juos pasroviui... Taip apmąstydama visus pokalbio variantus su Graysonu. Greitai visas vandens paviršius nusidažė baltų Kamelijų žiedais. Ir saulė po mažu ėmė leistis...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
