Likimo posūkis

19 dalis

Nagi Kamile galvok, nes mama tikrai tave nužudys žvilgsniu. Tu dar per jauna mirti. 

-Mama tik nesupyk....- pratesiau, o dabar jau ir tėtis rimčiau į mane pažvelgė.

-Na tai šiek tiek sudėtinga - vėl nutesiau - na žodžiu Ema ir jos vaikinas norėjo pabūti vieni.... ir na....

-Baik mikčiot - subarė tėtis, o aš jau šikau į kelnes .

-Na tai aš jiems užsakiau savo vardu kambarį Las Vegase ir viskas.

-Tai ten ne tavo batas ?- įtartinai nužvelgė mane nuo galvos iki kojų tėvai .

-Ne tai ko gero Emos - numykiau - bet nesijaudink aš jei pranešiu.

-Na tada puiku - mamos nuotaika iš karto pasitaisė ir abu lyg ramiau atsikvėpė - o dabar eik miegoti labanakt .

-Mhm - numykiau ir įvirtau į lovą .

Mano širdis vis dar plakė žaibišku greičiu. Net negaliu patikėti, kad po tiek daug melavimų manęs negriaužia sąžinė. Keista atrodo aš pasikeičiau, bet tikrai ne į gerą pusę. Na palauk ryt aš tikrai pritrenksiu Maiklą. 

Su mintimis galvoje apie Maiklo pačirškinimą užmigau. Ir atsikėliau tik ryte nors ne gal ir diena. Žinau tik tiek dar ryte šiandien šilta, o tai taip nuostabu. Susiradau kur nukišau savo telefoną ir pažiūrėjau kiek valandų dabar buvo jau 12:43 šaunuolė Kamile vėl grįžai į savo mėgstamą rutiną. 

Taigi išlipau iš lovos ir nuėjau į vonios kambarį. Nusimaudžiau ir išsidžiovinau plaukusm Šiandien reikės aplankyti Maiklą. Grįžusi į kambarį susišukavau plaukus ir apsirengiau.

Nulipau į apačią ir sutikau tėvus kurie ruošėsi kažkur išeiti. 

-Ar jūs neturėtumėt būti darbe - paklausiau kai priėjau prie šaldytuvo - Ir beje kur visas maistas ?

Šaldytuvas buvo beveik tuščias na tiesa pasakius jame nebu nieko ką aš mėgstu. Taip taip žinau aš per daug išranki bla... bla ... bla. 

-Mes išvažiuojame savaitei pas močiutę į kaimą , o maistas tai paliksim pinigų ir pati nusipirksi.

-Tai jūs grįšit tik tada kada man vėl reikės į mokyklą.- Paklausiau nes tikėjaus, kad jie praleis bent kiek laiko su manim .

-Na taip juk susitvarkysi - pfff tai žinoma, kad susitvarkysiu .

-Jo žinoma sekmės tik pinigų palikit - pasakiau ir užlipau laiptais į viršų.

Mama kaip visada paliks pinigus ant stalo tai aš palengva susiruošiu ir taip pat išeisiu. 

Kai jau išgirdau durų trinktelėjimą supratau, kad esu viena namuose. 

-Na Kamile įsiklausyk - pasakiau sau - ką girdi ? Taip teisingai taip skamba vienišės gyvenimas.

Na truputi pasistaipius prieš veidrodį nutariau, kad jau pats laikas išeiti. 

Apačioje kaip ir tikėjausi manęs laukė pinigų krūvelė. Susikišau dalį į piniginę, o dalį po sofą. Dėl viso pikto. 

Išėjau į lauką ir pirmiausia nusprendžiau jog eisu į parduotuvę, o po to pas Maiklą. Ėjau šaligatviu ir prie manęs sustojo jau pažystama mašiną. Vairuotojas tik pravėręs langą sulaukė mano pikto žvilgsnio.

-Ko nori Kajau - burbtelėjau.

-Na jau nesielk su manim kaip su nepažįstamu - šyptelėjo - lipk pavešiu.

-Tai, kad parduotuvė už kampo - nusivaipiau - gal kaip nors nusirasiu iki ten .

-Tikrai - paklausė.

-Tikrai ačiū žemėlapio nereikia.

Ėjau toliau ir net neatsigrežiau, bet neilgai ėjau viena.

-Na tada aš eisu su tavim - pažvelgiau į jį kvailu žvilgsniu, o jis tik šyptelėjo - tai kur buvai dingusi?

-Kaip suprast - paklausiau .

-Na aš buvau pas tave užsukęs, bet tavęs namie nebuvo .

-Ai aš atostogavau - pasakiau.

- Na bent vienas iš mūsų nenuobodžavo. - ištarė - o aš va padariau klaidą , kad pasilikau čia ir nevažiavau atostogauti.

-Na visi daro klaidas - atsakiau - pavyzdžiui aš padariau klaidą kai susitikinėjau su tavim.

-Bet...- jis sustojo kalbėti kai suprato, kad nieko gero nebepasakys.

Tuo pat metu kažkas gatvėje garsiai rėkavo. Aš pradėjau bėgti į tą vietą , o Kajus sekė man iš paskos. Garsai sklido iš baro esančio kitapus gatvės. Prie baro stovėjo keli apsauginiai ir vienas girtas vyras, kuris kaip supratau ir sukėlė visą sumaišti, ir vienas blaivas kuris bandė nulaikyti savo draugą. Priėjau dar arčiau ir dabar jau galėjau atpažinti kas tie žmonės yra na bent du iš jų tai tikrai. Tai buvo Maiklas ir Graysonas, bet Graysonui nekaip sekėsi nulaikyti Maiklą , ko gero jo sužeidimai jam trukdo. 

Patempiau Kajų už rankos duodama ženklą, kad padėtų man juos išskirti. Kajus pribėgo prie kito vaikino kuris konfliktavo su Maiklu ir jį nuvedė šalin. O aš atsistojau prieš Maiklą ir įrėmiau savo rankas į jo krutinę. 

-Maiklai po velnių ką čia sugalvojai genijau tu ?- šiek tiek pasipiktinusi paklausiau.

Abu vaikinai žiūrėjo nustebę į mane. 

-O kas pasirodė - šuktelėjo per visą gatvę ir visi buvę čia atsisuko į mus - tai mano draugė Kamilė, mes kartu išgelbėjom šitą vaikį - parodė pirštu į Graysoną. Tada prisidėjes ranką prie skruosto atsėt, kad Graysonas neišgirstų pasakė - tik nelieskit jos, nes jis supyks.

-Gerai einam kietuoli kol visos biblijos neišpasakojai - kartu su Graysonu nuvedėme jį į automobilį.

-Kur man jį dabar vešti - paklausė .

-Į namus - atsakiau.

-Bijau jį namuose palikti vieną matai koks nestabilus - parodė į gale miegantį Maiklą kuris murmėjo kažką sau po nosimi. 

-Na tada vežk pas mane - pasakiau - mano tėvai vis tiek išvykę.

Graysonas linktelėjo ir pajudėjo mano namų kryptimi. 

Na štai nauja dalis. Savitgalį įkelsiu dar vieną, nes šitoj neparašiau visko ko norėjau. Ir dar jeigu norite gauti viešą padėką jums tereikia pakomentuoti mano dalį arbą parašyti trumpą nuomonę apie mano istoriją :)