К сожалению, это изображение не соответствует нашим правилам. Чтобы продолжить публикацию, пожалуйста, удалите изображение или загрузите другое.
Atvažiavome iki mano namų, o dabar buvo likęs sunkiausias darbas - partemti Maiklą į vidų.
Aš išlipau ir greitai nubėgau prie durų tam, kad jas atrakinčiau. Po to grįžau prie Maiklo. Tačiau Maiklas gražiuoju nenorėjo lipti iš mašinos.
-Maiklai - suurzgiau - tučtuojau ropškis lauk iš mašinos.
-Gerai mama - burbtelėjo sau po nosim - dar 5 minutes.
-Ak tu šitaip ? - nieko nelaukiau ir čiupau jam už kojų pradėjau vilkti Maiklą iš automobilio - sunkus bjaurybė.
Graysonas pastatė jį ant kojų ir abu persimetę Maiklo rankas per pačius ėjome į vidų. Kai jau atrodė, kad sėkmingai pasieksime namų duris Maiklas užkliuvo už akmenuko ir krito žemyn. Mes nespėjome sureguoti ir paleidome jį kristi vieną. Visa laimė, kad ant žolės, tai vėl jį pakėlėm.
-Nu ačiū - burbtelėjo - tai gerai, kad ne į purvą.
Mes su Graysonu pradėjome juoktis, o Maiklas susiraukė.
-Na štai ponuli - pasakiau, kai paguldėme Maiklą ant sofos - ilsėkis.
Nuėjau į virtuvę ir atsisėdau ant kėdės Graysonas padarė tą patį.
-Tai kaip ten viskas buvo - paklausiau.
-Na grįžome namo ir Maiklas nusprendė atšvesti, tai kartu nuėjome į klubą.
-Tai tu tikriausiai pavargęs - konstatavau faktą - einam į mano kambarį.
-Ne tai niekis - pasakė, bet pamatęs mano piktą žvilgsnį toliau nebenorėjo testi.
Užlipome laiptais į viršų ir įėjome į mano kambarį.
-Čia jauku - pasakė.
-Žinau, o dabar pailsėk - parodžiau į lovą ir išėjau iš kambario.
Vau.... Dabar jaučiuosi kaip vaikų darželį. Bet pala juk aš maisto tai nenusipirkau. Susiradau savo piniginę, telefoną ir išėjau. Dar užrakinau duris jei kartais Maiklas sugalvotų išeiti pasivaikščioti. Pamažu jau leidosi saulė, o aš ėjau ramiomis miesto gatvėmis.
Pasiekiau parduotuvę ir pradėjau savo nuolatinį pasivaikščiojimą. Ėjau pro skyrius kuriuose man buvo nebuvo reikalingų prekių, bet vis tiek buvo įdomu. O kodėl gi ne? Tada dar pasiėmiau vežimėlį prekėm krauti, bet žinoma į jį prekių net neketinau dėti. Jis buvo skirtas pasivažinėjimui. Tai apvažiavau visą prekybos centrą ir nusprendžiau, kad jau pats laikas išeiti. Susimokėjau už prekes ir išėjau. Lauke jau buvo tamsu ir gatvėse jau degė šviesos. Ėjau namų linkme, bet užsisvajojusi pasukau visai kitur. Priėjau parką....
Buvo šiek tiek baisoką vaikščioti vienai parke, bet kas nerizikuoja, tas negeria šampano . Žodžiu priėjau suoliuką kuris yra ant kalno, o nuo ten atsiveria nuostabus vaizdas į ežerą. Nuostabu.... Atsisėdau ir išsitraukiau savo taip mėgstamus vaisinius ledus. 100%, kad rytoj man skaudės gerklę, bet dzin :)
