42 dalis

1.1K 56 7
                                        


Prancūzija, Paryžiaus užmiestis.., birželio 18 diena.. 9:00 val ryto..

Pabudau ir pasitryniau užmiegotas akis, jaučiuosi pailsėjusi ir atsigavusi po ilgos ir varginančios kelionės. Visi apsistojome dideliame name prie ežero, aplinkui vien miškai ir begale gryno oro. 

Buvau pamiršusi, ką reiškia įkvėpti tyro ir švaraus oro.. Mieste to tikrai nepajusi, todėl džiaugiuosi, kad galiu čia būti. Šį vakar eisime apžiūrėti vietovių kuriose vyks sandėris.. Apžiūrėsime patalpas ir susidarysime tikslų veiksmų planą. Na, o rytoj vakare prasidės visas ,,spektaklis'' ir labai tikiuosi, kad visi išnešime sveiką kailį. 

Išlipusi iš patogios lovos nuėjau į vonios kambarį. Atlikusi visus gamtinius ir kūno švaros reikalus apsirengiau. Ko gero galvojate, kodėl neinu maudytis. Na yra labai paprastas atsakymas.. Tiesiog nemokų plaukti.. Tėvai neturėjo daug laiko manęs mokyti, o ir aš pati nespinduliavau dideliu noru mokytis. Taigi taip jau susiklostė, kad man užtenka tik pabraidyti ir tokio, kaip maudymosi kostiumėlis mano spintoje tikrai nerasite... 

Taigi apsirengusi susiradau šukas ir kelis kartus perbraukiau per ilgus rudus plaukus. Tada pažvelgiau į save veidrodyje.. 

-Na nieko naujo nematau - pasišaipiau iš savęs ir pagriebusi rankšluosti iš vonios kambario nusileidau laiptais žemyn. 

Svetainėje jau buvo visi komandos nariai, tarp jų ir Tobis kuris puikavosi sėdėdamas Kajui ant kelių. 

-O miegalė atsikėlė - pasigirdo kiek pakimęs Maiklo balsas. - Labas rytas.. 

-Sveiki - atsakiau ir užsimovusi batus išlėkiau pro duris. 

Ežeras buvo apie 10 metrų nuo mūsų namelio

¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.

Ežeras buvo apie 10 metrų nuo mūsų namelio. Ėjau tiltelio kol pasiekiau jo kraštą tada nusiaviau batus ir įmerkiau kojas į vandenį. Vanduo nebuvo šaltas, galbūt todėl, kad saulės spindulėliai žaidė jo paviršiumi. Aplinkui buvo nemenka augalija.. Kai nusibos sėdėti ant tiltelio eisiu apsidairyti aplinkui, gal rasiu ką nors įdomaus. Vakar negalėjau apžvelgti vietos, nes atvykome tik labai vėlai ir buvo tamsu nors į akį durk. Tačiau vargu ar kada nors man atsibos šis vaizdas, kuris atsiveria sėdint ant tiltelio. 

-Gražu ar ne - tyliai priėjo Justina  net krūptelėjau - atleisk nenorėjau išgąsdinti.. Tiesiog išėjau taip netikėtai nusprendžiau patikrinti ar nieko nenutiko. 

-Nieko tokio prisėsk - paplekšnojau per tiltelį ir mergina šyptelėjusi atsisėdo šalimais. 

-Ar jaudiniesi ? - netikėtai paklausė ir aš atsisukau į ją bandydama pamatyti jos veido išraišką, bet ji žiūrėjo į ežerą. 

-Net nežinau.. Ko gero kol kas ne.. - atsakiau ir ištraukiau kojas iš vandens - einam.. 

Pamojau ranka ir apsiavusi batus nuėjau. Mergina padarė tą patį ir nusekė paskui mane. 

Likimo posūkisDonde viven las historias. Descúbrelo ahora