Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Antradienis.... Pabudau nuo nenumaldomo žadintuvo garso kuris vis tik garsėjo. Atsisėdau ant lovos ir geras 10 minučių tiesiog žiūrėjau į grindis ir galvojau kodėl aš negaliu užmigti greitai. Aš būtinai privalau vartytis ir galvoti apie dalykus kuriuose yra 0% prasmės. Pavyzdžiui vakar pradėjau galvoti apie antrą pasaulinį karą , o baigiau crocs'u pardavimu. Žodžiu man tikrai ne viskas gerai. Bet svarbiausios mintys sukasi tik apie vieną faktą.
Grayson kažką nuo manęs slepia ir aš privalau sužinoti ką ! Antraip aš nebūčiau aš.
Nuėjau į vonios kambarį, nusiprausiau susigarbanojau plaukus bei grįžusi į kambarį apsirengiau.Nulipau į apačią kur jau senai sėdėjo tėvai ir gėrė kavą.
-Labas rytas - garsiai ištariau , kad jie atkreiptų į manę dėmesį.
-Labas - abu atsakė - šiandien negalėsime tavęs nuvežti į mokyklą, nes patys turime reikalų- tarė tėtis.
-Nieko baisaus- tariau - vistiek nebūčiau su jumis važiavusi.
-Kodėl - nustebusi paklausė mama.
-Mane pasisiūlė pavežti draugas- atsakiau.
-Draugas - apsimiegojusi paklausė teta Freda. Aš visai buvau pamiršusi , kad ji vis dar čia.
-Taip DRAUGAS - pabrėžiau paskutinį žodį.
-Kad ir kaip ten be būtų po mokyklos patarčiau eiti iš kart namo - pasakė teta eidama į savo kambarį - šiandien išvažiuojame , todėl manau norėsi atsisveikinti su Liuse.
-Taip žinoma - tyliai ištariau .
-Na mes jau važiuosime - tarė mama - nenorime pavėluoti .
Tėvai išvyko , o teta kaip supratau vėl nuėjo miegoti. Likau viena. Staiga išgirdau keistą krebždesį koridoriuje. Šiek tiek išsigandau, todėl pasiėmiau beisbolo lazdą ir lėtai sėlinau prie garso šaltinio .
Kai jau buvau netoliese užsimojau tvoti užpuolikui, bet kur buvęs kur ne buvęs iš už kampo kaip akis išdegęs išlėkė tetos katinas. O aš iš baimės cyptelėjau...... Netikras pavojus pagalvojau.
Nuėjau į virtuvę ir nusprendžiau pradėti valgyti pusryčius , kai išgirdau beldimą į duris. Nejaugi tai Grayson. Jeigu jis tai per anksti... Atidariau duris ir pamačiau besišypsantį Grayson.
-O tu ankstyvas - numykiau - Užeik.
-Tikiuosi viską spėjai - atsisukau į jį , nes nesupratau ką jis norėjo tuo pasakyti - ketinau tave kai kur nusivežti kol dar turime laiko iki mokyklos.
-Na kadangi per kvailą katiną nesugebėjau pavalgyti pusryčių turėsi manę nusivežti į parką.
-Gerai, bet pala tu sakei , kad turi katiną?- linktelėjau nesupratusi kur problema - aš alergiškas katėms ir šunims.
