Likimo posūkis

21 dalis

Pabudau nuo šiltų saulės spindulių ant savo veido. Tingiai pramerkiau akis ir sutikau Graysono žvilgsni. Vaikinas sėdėjo prie darbo stalo ir lėtai gurkšnojo kavą. 

-Labas rytas - garsiai pratarė. 

-Labas - šyptelėjau - kiek dabar valandu. 

-Jau pietūs tu ilgai miegi - nusijuokė. 

-Taip - pasakiau ir išlipau iš lovos - manau man jau metas namo. 

-Aš tave parvešiu. 

Susiradau savo batus ir telefoną bei išėjau pro duris. Pagyvenusi registratorė keistai nužvelgė mane lyg sakydama ,, Tokia jauna, o jau duodasi per naktis". Kai nusileidome  į mašinų stovėjimo aikštelę prisiminiau, kad dar reikia užsukti pas Maiklą. 

-Graysonai juk sakiai, kad šiandien galėsi mane nuvešti pas Maiklą - priminiau vaikinui kuris jau sėdosi į automobilį. 

-Ak taip tuoj jam paskambinsiu ir paklausiu kur jis randasi. - pasakė ir išsitraukė telefoną iš kišenės - gal nori kalbėti tu ?- paklausė, bet aš greitai papurčiau galvą, o jis nusivaipė lyg sakydamas ,, na kaip nori '' .

Graysonas įjungė garsiakalbį ir po kelių pyptelėjimų Maiklas atsiliepė. 

-Taip - kiek užkimęs pratarė. 

-Sveikas, klausyk kur tu dabar randies - Graysonas iš karto ėjo prie reikalo. 

-Savo namuose, o kur dar - piktai atsakė - mano galva nuo pagalvės nepakyla.

Graysonas pradėjo juoktis parodydamas duobutes savo skruostuose , tai privertė mane šyptelėti .

-Pats kaltas, kad teik gėriai - pasakė - Bet nesijaudink mes tau nupirksim kokio mineralinio. 

-Mes ? - paklausė - kas tas mes ?

-Kai atvažiuosim pamatysi.

Graysonas daugiau nieko nesakė ir padėjęs ragelį pradėjo važiuoti.

Pakeliui užsukome į prekybos centrą. 

-Palauk mašinoje gerai ? - paklausė ir sulaukęs mano sutikimo išlipo bei nuėjo į parduotuvę. 

Sėdėjau sau ramiai ir žaidžiau žaidimą telefone kai staiga kažkas garsiai pabeldė į stiklą. Iš to išgąsčio net nukrito telefonas kažkur po kojom . Atsisukau į tą mulkį dėl kurio vos negavau infarkto ir pradariau durelias. 

-Kajau - taip katik sutikau didžiausią mulkį visame pasaulyje - Fu kaip išgąsdinai. Ką tu čia veiki .

-Atleisk nenorėjau, aš tik ėjau iš parduotuvės ir pamačiau tave šitoj gražuolėj - parodė į Graysono automobilį . 

-Tai ji tikrai graži - kur buvęs kur nebuvęs šalia mūsų atsirado Graysonas - Na Kamile, palieku tave vos 5 minutėm, o prie tavęs jau rikiuojasi bernų eilės. 

-Sveikas aš Kajus - ištiesė ranką Kajus, o Graysonas jį tik keistai nužvelgė - o tu tikriausiai Graysonas. 

Kajus vis dar laikė ištiesęs ranką ir kvailai šypsojosi. Graysonas tik papurtė galvą ir apėjęs mašiną įsėdo. 

-Kamile uždaryk dureles ir važiuojam - paliepė. 

Aš tik nužvelgiau Kajų kuris vis dar nesuprato kas katik įvyko ir uždariau dureles. Pajudėjome iš vietos palikdami Kajų užnugaryje. 

- Kodėl buvai toks nemandagus - pasakiau ir pasilenkiau pasiimti telefono.

- O kam jis man ne draugas - na gal ir tiesą sako, nes Kajus tikras šunsnukis.