Oups ! Cette image n'est pas conforme à nos directives de contenu. Afin de continuer la publication, veuillez la retirer ou mettre en ligne une autre image.
Grayson įsodino mane į automobilį ir pats jį apėjęs įsėdo. Važiavome visiškoje tyloje nors tai manęs visiškai netrikdė. Vis dar negalėjau patikėti , kad tik per plauką netapau kvailo incidento auka.
-Kodėl manęs nepalaukei ?- šiek tiek supykęs tarė Grayson.
- Maniau jog tu užsiėmęs ir nutariau pati pareiti namo juk tu nesi mano asmeninis vairuotojas , kad vežiotum mane kur tik užsigeidžiu. - Pasakiau viską ką norėjau, nes taip tikrai jaučiausi. Juk negaliu jo išnaudoti savo poreikiams.
Likusi kelią praleidome tyloje. Kai jau buvome prie namu pastebėjau Liusę kuri jau krovėsi lagaminus į taksi automobilį.
-Susitiksim rytoj mokykloj.
-Mhm - numykiau, nes nenorėjau per daug užgaišti jau ir taip vėlavau.
Išlipusi lėtai nuėjau iki Liusės tačiau Grayson mašina vis dar stovėjo mano kieme .
-Atrodo jis labai tavimi rūpinasi - mirktelėjo Liusė - o kaip aš norėčiau tokio vaikinuko.
-Baik Liuse - apsikabinau ja, o mergina nuo tokio mano gesto tik suvirpėjo , bet taip pat greitai suspaudė mane savo glėbyje- aš tavęs labai pasiilgsiu.
-Aš tavęs taip pat - Vis dar stipriai mane laikydama ištarė - atvažiuok kada pas mane.
-Maldausiu mamos - šyptelėjau kai ji mene paleido . Liusė gyvena Londone dėl to ne visada susitinkame.
Mums jau laikas - priėjo teta Freda - Labai tavęs pasiilgsiu - su ašaromis ištarė ir stipriai apsikabino . Niekada nemėgau ilgų atsisveikinimų , bet vis tiek atsakiau į jos apkabinimą.
Galiausiai jos įlipo į mašina ir pajudėjo iš kiemo mojavau Liusei kol mašina pranyko už horizonto.
- Ar nepaskaudo rankos - tarė Grayson žiūrėdamas į mano vis dar judančia ranką , buvau visai pamiršusi, kad jis čia.
- Taip , tai kvaila , bet aš jos tikrai pasiilgsiu - nuleidau ranką ir atsisukau į vaikinuką kuris buvo įsmeigęs savo šviesiai rudas akis į mane.- Kodėl tu vis dar čia?
-Nežinau , ko gero neturiu ką daugiau veikti - Patrukčiojo pečiais - Gal nori praleisti likusia popietę kartu ?
Šis klausimas išmušė mane iš vėžių.
-Mielai , tik man reikia persirengti - priėjau prie namų durų ir jas atidariau - Užeik.
Įėjome į vidų. aš iš karto užlipau laiptais į viršų ir sustojau .
- Mano namai nė iš tolo neprimena tavo karališkų apartamentų , bet jausis kaip namie - pasakiau tai kas buvo akivaizdu , nes mes gyvenome kaip normali šeima nuosavas dviaukštis namas su balta tvorele. - Aš tuoj ateisiu .
- Tavo namai jaukūs - Šyptelėjo , o aš atsakiau tuo pačiu ir greitai nubėgau į savo kambarį. Susiradau tinkamus rūbus tai vietai į kuria ruošiausi jį vestis.
