Ilgai eiti nereikėjo. Priėjome tikrai didelį pastatą..... Net nežinojau, kad musų mieste tokiu pastatų yra. Na juk čia LA. Įėjome į pastatą ir pasukome lifto pusėn..
- Kelintam aukšte gyveni, kad negalėjome lipti laiptais?- nustebusi paklausiau ir kaip tik tuo metu mano kišenėje pradėjo vibruoti telefonas.
- 85 - po jo žodžių sustingau ir prisiminiau tą įvykį. Man buvo maždaug 2 metai kai vos neiškritau pro daugiabučio langą . Tuo metu mes gyvenome 5 aukšte aš buvau viena , nes mano tėtis virtuvėje ruošė man arbatos buteliuką. Mano mama kaip tik grįžinėjo iš parduotuvės, o aš ją pamačiusi puoliau prie atidaryto lango mama pakraupusi pradėjo rėkti , kad aš eičiau į vidų , o aš tik kikenau ir viskas mama pabandė eiti į laiptinę , bet aš tik dar labiau persisvėriau per langą , kad ją pamatyčiau kas privertė mamą pakraupti iš baimės. Jai teko stovėti ten ir laukti . Gerai, kad tėtis buvo gudrus ir lėtai prisėlinęs atsargiai manę paėmė. Aišku aš paleidau kakarynę ir klykiau per visą butą , kad tėtis nutraukė mano pražūtingas linksmybes. Nuo to laiko aš bijau aukščio. Bijau žiūrėti iš aukštai į žemę , bijau aukštuose pastatuose būti prie langu ir panašiai - Ei ar tau viskas gerai - mano mintis pertraukė Grayson.
- Ta...Taip - sumikčiojau ir atrakinusi telefoną perskaičiau gautą žinutę.
Man rašė Liusė mat ji manęs pasigedo. Drebančiomis rankomis greitai sumaigiau , kad aš parke ir grįšiu vėliau . Nenorėjau jei sakyti tiesos, ji būtų pradėjusi manę kamantinėti kaip viskas vyko ir panašiai .
Galiausiai užkilome į reikiamą aukštą. Ėjome tiesiu koridoriumi ir sustojome prie paskutinių durų ant kurių puikavosi skaičius 1017 . Šyptelėjau, nes tie skaičiai atitinka mano gimimo mėnesį ir dieną 10.17. .
Grayson atrakino duris ir įleido mane į vidų . Buto vidus buvo įspūdingas.
К сожалению, это изображение не соответствует нашим правилам. Чтобы продолжить публикацию, пожалуйста, удалите изображение или загрузите другое.
Grayson šyptelėjo pamatęs mano ištįsusį veidą. Jis priėjo prie lovos ir ant jos numetė savo kuprinę bei odinę striukę. Priėjo prie stalo atsitraukė kėdę ir atsisėdęs nužvelgė manę lyg laukdamas kol padarysiu tapati. Aš žinoma pakartojau tą patį tik 10 kartų lėčiau kas privertė jį šyptelti.
- Jauskis kaip na...-jis norėjo kažką pasakyti , bet aš jį pertraukiau.
- Jei pasakysi jauskis kaip namie prisiekiu užmušiu - Grayson nusijuokė - Gerai mažiau kalbų daugiau darbų pradedam ?- paklausiau .
-Kaip pasakysi - išsišiepė - Nuo ko pradėsim?
-Chemija tik chemija nieko daugiau nežadėjau tavęs mokyti pameni ?
-Ak taip chemija .....
-Galiu paklausti ?- traukdamasi knygą paklausiau .
-Klausk - ramiai atsakė.
-Kur gyvena tavo tėvai - paklausiau , nes buvo akivaizdu , jog jis čia su jais tikrai negyvena .
