Hoppla! Dieses Bild entspricht nicht unseren inhaltlichen Richtlinien. Um mit dem Veröffentlichen fortfahren zu können, entferne es bitte oder lade ein anderes Bild hoch.
Galva tvinksėjo nuo aštraus kvapo. Akis sunkiai merkėsi.... Sunkiai sukaupusi paskutines jėgas pajėgiau prasimerkti ir pajudėti. Sėdėjau pririšta prie kėdės.... Virš galvos švietė blanki šviesa, priešais mane buvo senas stalas....
- Ei... Kur aš - pradėjau šaukti vyrams kurie stovėjo prie duri , bet jie tik tylėjo - atsakykit man, kodėl mane pagrobėte.
Supratusi , kad nieko nebus pradėjau spurdėti kėdėje.... Lyg tai padėtų ..... Tas kas mane surišo tikrai žinojo ką daro. Stipriai suveržti mazgai veržė mano riešus.
- Prašau paleiskit mane - Tyliai sušnabždėjau tikėdamasi , kad jie turi bent kiek žmogiškumo - ar bent jau atlaisvinkit virves , tikrai niekur nebėgsiu, nesugebėčiau - Pridūriau , bet jie vis tiek stovėjo savo vietose.
Nuleidau galvą ir pradėjau galvoti ką tokio blogo padariau , kad mane reikėjo pagrobti.
- Girdėjot ką sakė mergina - Pasigirdo vaikino balsas - Atriškit ją.- Keli vyrai greitai pribėgo ir atrišo mane , bet aš vis tiek sėdėjau , juk būtų beviltiška bandyti bėgti.
- Aš Maiklas - prisistatė jaunuolis priėjęs arčiau.
Jis buvo maždaug 20. Rudų plaukų bei žalių akių.
-Kodėl ?- Pažiūrėjau į vaikiną kuris nesuprato mano klausimo - Kodėl mane pagrobei ?
-O, širdelę nieko asmeniško - šyptelėjo - man tavęs nereikia man reikia tavo vaikino kuris tuoj atlėks tavęs gelbėti.
- Tai , kad aš tokio neturiu - vaikinas suglumo ir atsisuko į savo vyrus.
- Juk sakiau įsitikinti, kad čia tikrai ji - supykęs pasakė Maiklas.
-Bet čia tikrai ji , mes ją stebėjome pone - kaip tai suprasti jie mane stebėjo - Ji su juo trainiojai kiekvieną dieną.
Maiklas atsisuko į mane ir šyptelėjo.
-Grayson man reikia tik jo - susiraukiau supratusi , kad tai geruoju nesibaigs.
-Kam tau jis.
- Na jis kesinasi į mano gyvybę.
-Vadinasi kažką padarei ar tai tu kaltas dėl jo tėvų mirties ?- paklausiau pagalvojusi.
- Tai jis taip galvoja - ramiai ištarė - aš jų nežudžiau , bet žinau kas tai padarė.
- Todėl tu jį nužudysi.
-Taip brangutę , mano gyvenime yra tik viena taisyklė - Priėjo arčiau manęs - žudyk arba būsi nužudytas.
-O kodėl na gali vadovautis taisykle ''Išsipasakok ir būsi išklausytas bei suprastas'' - paklausiau - leisk man su juo pasikalbėti ir viską paaiškinti gal būt jis viską supras ir jei man pavyks tu mus paleisi.
Vaikinas susimastė ir atsisėdo ant stalo.
-Sutarta - šyptelėjo , bet greitai vėl surimtėjo - Bet jeigu tau nepavyks ir aš nukentėsiu tu ir Grayson mirsite.
Šiek tiek išsigandau. Ar man tikrai pavyks, bet kas nerizikuoja , tas negeria šampano. Ir kodėl aš visada įsiveliu į tokias situacijas. Turėčiau elgtis kaip normali paauglė mergina.
Staiga pro duris įsiveržė vienas vyriškis rėkdamas, kad jis čia.
-Eime - Maiklas paėmė mane už rankos kaip kokį kalinį - o čia , dėl viso pikto - Pasakė išsitraukdamas ginklą ir juo paliesdamas mano ranką.
Pajutau kai mano kūnas apšalą. Smegenis aplieja baimė ir adrenalinas.Galiausiai išėjome į salę kurioje nieko nebuvo apart daugybės ginkluotų vyru ,bei manęs ir Maiklo.
-Jis tuoj ateis- garsiai pasakė vienas vyras.
Po kelių minučių įėjo Grayson su dar maždaug 5 kitais vyrais kurių nesu gyvenime mačiusi.
-Sveikas Maiklai - Pasisveikino Grayson - paleisk merginą ji čia niekuo dėta .
-Nagi mažute - Šyptelėjo Maiklas - pasakyk jam.
Mano kūnas pradėjo drebėti. Jaučiausi tarsi mane tuoj ištiks panikos priepuolis.
- Grayson pa..paklausyk manęs labai atidžiai- greitai sumaliau - tu negali jo nužudyti.
Grayson pažvelgė į manę klausiamu veidu.
-Jis nežudė tavo tėvų, - Grayson nusitaikė į Maiklas prirėmė ginklą arčiau mano kaklo.- Bet jis žino kas tai padarė.
-Ir tu tiki juo - nusijuokė jis.
-O tau atrodo , kad turiu pasirinkimą - sarkastiškai nusijuokiau parodydama į ginklą.- Jis tau tai pasakys ir mus visus paleis gyvus - pridūriau.
-Kas juos nužudė?
-Ne ne ne - Nusijuokė Maiklas - pirma paspirk ginklus.
-Iš kur man žinoti , kad tu mūsų nenušausi- piktai išrėžė Grayson.
-Tavo tiesa , bet dėl tavo draugės gyvybės tu tai padarysi.
Grayson lėtai nuleido ginklą , o jo sutrikę vyrai tai pakartojo, visi paspyrė savo ginklus tolyn. O Maiklas davė ženklą savo vyrams , kad juos surinktu.
- Juos nužudė Rikas.
Grayson veidas persimainė į sumišusį. Bet jis nieko nebesakė.
- Sekmės brangute, - pasakė Maiklas ir pabučiavęs į skruostą paleido. Staigiai išbėgau lauk iš pastato , o po manęs išėjo Grayson su savo vyrais . Vyrai įlipo į mašiną ir nuvažiavo pirmi tada įlipau aš į Grayson automobilį.
Prisiglaudžiau prie stiklo ir visą kelia iki mano namų tylėjome.
Kai atvažiavome į mano namus abu išlipome ir Grayson paėmė mano kuprinę ir padavė ją man. Aš ištraukiau raktus ir atrakinau namų duris . Abu įėjome į vidų . Tėvu dar nebuvo tad aš griuvau ant sofos.
-Kamile.
Nutraukiau vaikiną jį apsikabindama .
-Ačiū , kad mane išgelbėjau- tyliai sušnabždėjau paslėpdama savo galvą vaikino kaklo linkyje.
Vaikinas atsakė į mano apkabinimą ir tai sėdėjome apsikabinę geras 10 -15 minučių.
-Aš išvykstu - išgirdau du žodžius kurie atrodo pakeitė mano gyvenimą.
-Ką kodėl - atsitraukiau nuo vaikino ir įsižiūrėjau į jo akis kuriose matėsi gailestis- ar tai dėl Riko ? Ar tu jį dabar seksi ?
- Kad ir kaip norėčiau pasilikti su tavimi - nuleido galva - negaliu , tau reikia pabaigti mokyklą ir.. ir gyventi savo gyvenimą.
Grayson pakilo nuo sofos ir išėjo pro duris.
-Bet.....
Nieko nespėjau pasakyti, nes jau buvo per vėlu. Užlipau laiptais į viršų ir kritau veidu į lovą. Mano skruostai pradėjo riedėti ašaros . Kurios atrodo niekada nesibaigs. Išsekusi nuo galvos skausmo ir ašarų užmigau.
