33 dalis

1K 63 2
                                    

7 val.. ryto 


Pramerkiau akis ir pasukau galvą į Kajaus puse. Vis ramiau miegojo užvertęs galvą į viršų . 

,,Kažkam skaudės sprandą'' - pagalvojau. Prisiminiau, kad mano koja langetėje. Lėtai išlipau iš lovos ir pasiėmiau prie spintelės esančiu ramentus. 

-Nagi tu gali juk tai labai lengva - tyliai save drąsinau.. 

Kai įsidrąsinau stipriau įsikabinau į ramentus ir pabandžiau paeiti į prieki. Sekėsi gerai iki tol kol susipainiojau kilime ir visu ūgiu kritau veidu į grindis. 

-Ar viskas gerai - nuo garso pabudęs Kajus pritūpė prie manęs ir padėjo atsistoti.

-Nieko nesakyk pati žinau, kad esu nevėkšla - burbtelėjau ir jis nusijuokė - aš noriu į tualetą. 

-Invalidų tarnybą prisistato - nusivaipė ir aš jam nestipriai trinktelėjau. Tada jis apglėbė mane per juosmenį ir nuvedė į vonios kambarį. Po to pasišalino ir atnešė man rūbus kuriuos aš persirengiau. 

- Na galim eiti - pasiėmusi kuprinę užsidėjau ant pečių

Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.

- Na galim eiti - pasiėmusi kuprinę užsidėjau ant pečių. - O gal geriau sakyti gali jau nešti. 

Abu nusijuokėme ..

-Aš savo kuprinės neturiu todėl sėdėsiu su tavim šiandien gerai - tie jo žodžiai man priminė Graysono pasiūlymą sėdėti su juo per visas pamokas - Ei ar girdi..?

-Taip žinoma - šyptelėjau pabudusi iš transo ..

-Na šok - pranešė ir aš užsikabarojau jam ant kupros. 

-Išlepinsi mane po to tingėsiu pati vaikščioti - nusijuokiau kai jau buvome apačioje kur sėdėjo tėvai. 

Staiga tėtis pradėjo springti sumuštiniu kurį valgė, o mamai iš rankų iškrito kavos puodelis. Tik dabar prisiminiau, kad jie dar nežino apie mano koją. 

-Kas tau nutiko - springdamas kalbėjo tėtis kol mama tuo tarpų pasiėmusi telefoną jau norėjo skambinti greitajai. 

-Man viskas gerai.. Mama padėk telefoną ir abu nurimkit - jie sukluso ir laukė mano paaiškinimo - aš pasitempiau sausgyslę ir dabar taip turėsiu būti tris savaites. 

Viska paaiškinau ir atsisveikinusi išėjau. 

-Jie perdeda - kiek supykusi pasakiau kai jau ėjome parke. 

-Manau, kad jie tiesiog tavimi rūpinasi ir linki tau visko kas geriausia - paprieštaravo man Kajus. 

-Tavo nuomonė man nesvarbi - burbtelėjau ir jis nusiminė - juokauju - nusijuokiau . 

Pastaruoju metu jis tapo labai rimtas ir iš mergišiaus  tapo ištikimu draugu ir manęs neklausit kodėl, nes aš ir pati nežinau.... 

- Na mes jau čia - pranešė kai jau buvome mokyklos kieme. 

Likimo posūkisTempat cerita menjadi hidup. Temukan sekarang