Pabudau nuo keiksmažodžių ir brazdėjimo garso. Vos prasimerkus pakėliau galvą, bet per ją praėjo nežmoniškas skausmas.
-O tu irgi prabudai - pasigirdo Kajaus balsas.
-Taip kur mes esame - kiek prikimusi paklausiau.
-Nepameni? - paklausė ir aš nežymiai papurčiau galvą - nieko nuostabaus ko gero jauti tokias pagirias pirmą kartą.
-Net neklausk nežinau kur dėtis , kad tik galvos nebeskaudėtų - pasakiau ir vargais negalais atsisėdau ant sofos kurioje miegojau.
-Pasisekė, kad miegojai apačioje viena pati ir dar ant sofos - nusijuokė.
-Shhh - sušnypščiau, nes jo juokas rodos perėjo per mano smegenis - o kur tu atsibudai ?
-Mes visi miegojome antrame aukšte, kadangi abiturientų buvo 35 tai vargu ar gerai išsimiegosi su 34 žmonėmis vienoje patalpoje - šyptelėjo - na , bet aš negaliu skųstis, nes pabudau gan geroje vietoje negu kiti du mūsų chebros nariai.
-Kur ? - susidomėjusi paklausiau.
-Aš prabudau po stalu ir keldamas galvą įsitaisiau guzą - nusijuokiau - Alanas pabudo balkone apsikabinęs turėklus, na, o Justina dar ir dabar sėdi apsikabinusi klozetą..
-Siaubas - nusijuokiau - labai noriu gerti - pažvelgiau į vaikiną.
-Manau virtuvėje yra mineralinio einu paieškoti - atsistojo ir nuėjo, o aš tuo tarpų su savo kliša koja nušlubavau iki vonios kambario. Atlikusi visus gamtinius reikalus ir nusipraususi vakarėlio požymius nuo veido sugrįžau į virtuvę.
-Kada grįšime namo ? - paklausiau pasiimdama butelį vandens.
-Na Alanas jau baigia atsigauti tai už kokio pusvalandžio - suvepliano pilna burna traškučių.
-O kas sutvarkys visą šitą netvarką - pirštu parodžiau į kalnus šiukšlių - ir išvis kieno čia namas?
-Kažkokio vaikino vardu Aleksas ir be to pasakysiu pagrindinę vakarėlių taisyklę kieno apartamentai tas ir tvarko.
-Žiauru dabar suprantu, kodėl tu nerengdavai vakarėlių pas save - nusijuokiau..
-O jūs jau pasiruošę - nulipo laiptais Alanas ir priėjo arčiau - na tai kaip jaučiatės pabaigę ? - paklausė ir atsigėrė vandens kurį aš gėriau.
-Puikiai dabar dar reikia palaukti šią savaitę kol nuims langetę ir galėsime leistis į kelionę - iškėliau rankas į viršų taip parodydama jog esu be galo laiminga. - Beje kaip Justina.
-Jei geriau - kiek pamąstęs atsakė - galėsime jau važiuoti na , o jūs paieškokite maišelių jeigu ją kartais kelionėje supykintų.
Tai pasakęs Alanas užlipo laiptais į viršų kuriame aš dar nebuvau, o Kajus atsistojo ir nieko nesakęs nuėjo. Ko gero ieškoti maišelių..
YOU ARE READING
Likimo posūkis
RomanceAš esu Kamilė , man 17 metų. Gyvenu Kalifornijoje , o tai mano gyvenimo istorija.... @Team50ShadesofAwesome