Again

4 skyrius

"But without the dark, we'd never see the stars"
____________________________________________

Chloe P.O.V

Chloe stebėjo kaip toji naujokė demonstruoja entuziazmą ir pasitikėjimą savimi prieš visus. Sukąsti merginos dantys reiškė ,kad ji jaučia konkurencija, o tai buvo tai ką ji mėgo. Tai tarsi azartas, žaidimas- priverčiantis jos gyvenimą suktis greičiau ir judėti dėl naujo tikslo su šiek tiek pastangų. Akyse buvo ugnelė ,kurios jose jau seniai nebesimetė. Šviesiaplaukė kėlė grėsmę, tačiau azartas ir troškimas laimėti buvo svarbiau.
Pastebėjusi besirenkant daiktus Alisha ir einant durų link , sukaupusi visą ryžtą ir perkopusi per savo principus ji sušuko: „Tu priimta!" Šviesiaplaukės sustojimas parodė jos nustebimą, o jos kaip kapitonės ego liko paglostytas. „Laisvi!"- jos balsas nuskambėjo per salę ir visi greitai pasišalino iš patalpos palikdami kapitonę vieną.
Chloe pradėjo ratu sukti galvą, prasimankštindama. Įsibėgėjusi apsivertė kelis kartus, pabaigoje padarydama apsivertimą ore. Pasigirdus muzikai, merginos akys pradėjo lakstyti po patalpą, sustodamos prie vaikino stovinčio šalia muzikos aparatūros ir kažką junginėjant joje. Pasigirdusi lėta Julia Micheals – Issues daina išmetė merginą iš vėžių. Tik jis galėjo ją taip paveikti, pats to nepastebėdamas. Jos akys vis dar nesitraukė nuo vaikino kūno. Atsisukusio tamsiaplaukio veidą puošė šypsenėlė, kuri žavėjo Chloe jau gana ilgą laiką.
Nuskambėjo pirmieji dainos akordai. Greitais ir tvirtais žingsniais prisiartinęs vaikinas paėmė su dešine ranka jos dešiniąją, laikydamas ją nugara atsirėmusią į jo tvirtą krūtinę.
Galvoje ir ausyse skambėjo žodžiai, kuriuos mergina pritaikė sau, kai pamatydavo jį šalia kokios nors merginos, paaiškinimas, kad ji klasiokė ar kažkas netenkino, bet savo pavydą visuomet slėpė. „I'm jealous, I'm overzealous"  ties sekančiais dainos žodžiais „When I'm down, I get real down" Chloe kūnas prisiglaudė prie žemės ir keliaudama keturiomis ji buvo sučiupta už kojos ir ties „When I'm high, I don't come down" buvo iškelta į viršų. Kairė ranka buvo sugriebta vaikino kaip ir dešinioji ir sukryžiuotos ties krūtine, merginos skruostai paraudo nuo tokio jo apkabinimo. Toliau viskas vyko kaip filme. Chloe veidą puošė šypseną ir jos širdis plakė kaip niekada greitai, atrodė, kad dūžiai girdėjosi visoje salėje. Visa daina ir ta choreografija ,kuri vyko spontaniškai atrodė tarsi magiška eilė judesių ,kurie buvo tai kas vertė jausti melodiją kitaip, išgirsti žodžius ir suprasti kas slepiasi tarp tų eilučių.  Nuskambėjus paskutiniams dainos žodžiaims „Yeah , I got issues and one of them is how I need you" staigus truktelėjimas privertė susiliesti jų kūnus. Greitas ir gilus jos alsavimas maišėsi su jo. Mėlynos akės žvelgė į žalias ir atrodė, kad aplinkui daugiau nieko nėra tik atsitraukęs privertė ją grįžti į realybę.
„Kaip visada stebini, Styles"- perbraukusi rankomis per savo drėgnus plaukus nusisuko mergina prieidama prie stalo, ant kurio stovėjo buteliukas su vandeniu
„Kaip sekėsi atranka? Ar radot kuo pakeisti Alison?"- atsisėdęs į kėdę ir alkūnėmis atsirėmęs į kelius stebėjo merginos judesiu nesigėdydamas ir nebijodamas, jog ji tai pastebės
„Taip, nesu patenkinta naujokės pasitikėjimu savimi, tačiau ji gera ir labai, o to komandai reikia, jei noriu pergalės"- tylus atodūsis išsprūdo iš jos lūpų
„Atsimeni kai tu tokia buvai? Nauja- su daug energijos, stipri – su naujom idėjom, arši – su nepalaužiamu noru konkuruoti ir laimėti?"
„Ir tada praėjus mėnesiui su puse gavau kapitonės pozicija"- šypsnys pasirodė jos veide
„Gal ji privers tave atgauti tokią pat ugnelę , kurią turėjai tada?"- vaikinas pakilęs iš savo vietos mirktelėjo ir pasišalino iš salės

Likusi su savo mintimis Chloe atsisėdo ant žemės ir susigriebusi sau už galvos kartojo kvėpavimo pratimus. Viduje ji žino, kad Harry teisus, Alisha gali padėti, jos ugnis traukia ir judesiai rėžia akis. Iškvėpusi paskutinį kartą atsistojo ir pažvelgė į savo atvaizdą veidrodyje. „Aš galiu. Aš galiu". Pirštais sugraibiusi sportinio krepšio rankeną persimetė per kairįjį petį , o kitoje laikydama vandens buteliuką išėjo iš salės. Mėlynos akys sustojo ties šviesiaplauke. Dar kartą pakartojusi savo kvėpavimo pratimus priėjo prie jos.
„Sveika, Alisha"
„Oho, kuo nusipelniau tokios audiencijos?"- jos pašaipus balsas erzino Chloe , tačiau ji nebuvo pasiryžusi pasiduoti
„Kadangi jau priklausai mums, nenoriu nejaukios atmosferos ar pykčių tarp savęs ir komandos narių. Pradėkim iš naujo. Manau pažinusi mane suprasi, kad nesu tokia bloga, kokia atrodau"- nusišypsojo nuoširdžiai
„Gerai, taigi Chloe, jis tavo vaikinas?"- metė žvilgsnį Harry link , išeinančio pro mokyklos duris
„Ne, baik, mes geriausi draugai nuo vaikystės"- pasakė tvirtai ji, tačiau jos rausvi skruostai nusidažė dar ryškesne spalva
„Aha, apsimesiu, kad patikėjau, nes tai kas vyko salėje, nebuvo panašu į geriausių draugų šokį"- jos juokas privertė nusišypsoti ir Chloe
„Kas privertė tave atvykti čia? Girdėjau tu iš LA , tavo vietoje nesukarčiau tiek kelio dėl šios vietos, kai ten paplūdimiai ir saulėti orai"- užsisvajojo
„Autoavarija. Joje žuvo mano tėvai"
„O Dieve, atleisk, aš nežinojau"- susikrimtusi tamsiaplaukė puolė atsiprašinėti Alishos
„Viskas gerai, aš turiu eiti, susitiksim treniruotėje?"
„Žinoma"- nusiuntusi draugišką šypsnį šviesiaplaukei, nulydėjo ją žvilgsniu durų link

Po keletos minučių pati padarė savo kelią iki durų. Tylus atodūsis išsprūdo iš jos lūpų. Prisiminė atvažiavusi su Louis, kuris dar ryte buvo jos vaikinas. Suraukė savo antakius ir išsitraukusi mobilųjį surinko numerį. Tačiau viskas ką ji išgirdo buvo keli , ilgi signalai ir jokio atsako. Dangus niaukėsi. Užsimetusi odinį švarkelį ant savo kūno, kurį dabino tik sportinės kelnės ir sportinė liemenėlė patraukė kelio link. Iš dangaus pradėjo kristi vandens lašeliai. Keletas nusirito jos veidu, priversdami ją nusišypsoti. Lietus buvo toks rudeniškas ir šiltas. Ji pažvelgė į dangų ,kai jos ausis pasiekė balsas.
„Sėsk, parvešiu tave namo"
„Tave, dabar mažiausiai norėčiau matyti"- metusi piktą žvilgsnį tamsiaplaukiui tarė ji
„Tu neturi iš ko rinktis, lija, o tu suprakaitavusi, nenoriu, kad susirgtum"
„Gerai, bet tik todėl, kad mums greitai varžybos ir nenoriu susirgti"
„Supratau"- jo veide pasirodė šypsnis ,kuris reiškė pergalę
„Louis, tu, supranti, kad viskas tarp mūsų baigta?"
„Kodėl?"- jo kaktoje pasirodė raukšlės ,tačiau žvilgsnis buvo sukaustytas ties keliu
„Ar tai protingiausias klausimas, kurio galėjai paklausti?"- jos juokas pasklido mašinoje
„Nevaidink nekaltos"- nusijuokė Louis ir pridūrė „Kiek kartų pati dulkinaisi su Harry?"
„Ką? Iš kur ištraukei tokią nesąmonę? Tu taip mane įsivaizduoji, tu laikai mane tokia?"- jos pyktis veržėsi per kraštus, bet ne todėl, kad jis įžeidė ją, o todėl ,kad įžeidė ir jį
„Aš matau kaip tu į jį žiūri"- pavartė savo akis
„Harry- mano geriausias draugas nuo vaikystės, tavo taip pat. Tu žinai, kad jis taip nepasielgtų su tavimi"- suriko gana piktu tonu
„Gerai, atleisk, nežinau kas man užėjo"
„Nesvarbu, vis tiek tarp mūsų viskas baigta"