Again

42 skyrius

Chloe P.O.V

„Labas rytas"- švelnus , vyriškas balsas atkreipė merginos dėmesį, priversdamas pažvelgti į kambario durų pusę

„Rytas"- nusišypsojusi Chloe paplekšnojo į vietą ant savo lovos, tiksliau šiuo metu suverstų patalų

„Norėjau paprašyti tavęs paslaugos, dukrele"

„Žinoma"- linkteli link drąsindama tęsti

„Noriu nustebinti Angelicą, todėl..."

„Tikiuosi ir pasipiršti"- pervertusi akis buku žvilgsniu žvelgė į tėvą

„Taip"- nervingai pasikasė pakaušį ir pažvelgė į merginos akis lyg klausdamas sutikimo

„Pagaliau!"- sušuko Chloe ir apsikabino savo artimiausią žmogų gyvenantį po šiuo stogu

„Tai reiškia, kad tu laimini šį mūsų žingsnį?"

„Žinoma, ne manau, kad turėtum klausti to savo septyniolikmetės dukros"- nusijuokė mergina ,pripildydama erdvę judviejų juoko

„Kas atsitiko, jog judu tokie laimingi?"- pro duris pasirodė žavios damos siluetas ir nedrąsiai pažvelgusi į Chloe klustelėjo „Galiu užeiti?"

„Prašau, tai juk ir tavo namai"- padrąsinančiai šyptelėjusi mergina paplekšnojo į vietą šalia tėčio, ant savo sujauktų patalų

„Turbūt tėtis jau minėjo, Madison mes paliksime pas Styles šeimą, ar galėsi po pamokų ją pasiimti?"

„Taip, gerai"- kiek susiraukė išgirdusi tą pavardę , tačiau stengėsi tai išmesti iš galvos

„Mūsų nebus daugiausiai dvi dienas, sekmadienį tikrai būsime namie, todėl jeigu tau nesunku, norėtume ,kad prižiūrėtum Madison tas dvi dienas"- nervingai kramtė savo lūpą Angelica

„Man nesunku , tikrai"- nusišypsojo Chloe

„Puiku, tuomet ruoškis į mokyklą, pusryčius paliekame ant stalo, o patys vežame Madison pas Styles'us"

„Geros dienos"- nusišypsojusi Chloe tarstelėjo ir perbraukusi ranka per savo plaukus krito atgal į patalus

Kelias iki mokyklos neprailgo, o šypsena puošė Chloe veidą. Pastačiusi automobilį aikštelėje, išlipo iš jo atsitiesdama. Grupelė iš futbolo komandos nužvelgė merginą, taip, kaip tai daro kiekvieną rytą- dėmesys ,turbūt, vienas didžiausių minusų iš dabartinės padėties. Juodi, aptemti džinsai ilgino merginos kojas, prie kurių darbo prisidėjo ir juodi, gana paprasti aukštakulniai. Juodos spalvos bliuzelė buvo paslėpta su ant pečių užmestu odiniu švarkeliu. Žvilgtelėjusi į vaikinų pusę žaismingai mirktelėjo , nusiimdama tamsius akinius nuo saulės. Grakščiai išsiėmusi juodą , sportinį krepšį persimetė per petį ir spustelėjusi automobilio užrakinimo jungiklį drąsiai žengė į mokyklos pastatą. Įėjusi į istorijos kabinetą vos tik nuskambėjus skambučiui, visai šalia jos ausų, virš durų, susiraukė ir sulaukė šešiolikos porų akių , susmeigtų į ją. Sumurmėjusi kažką panašaus į labas rytas atsisėdo į savo vietą ir nusiėmusi akinius sutelkė žvilgsnį į mokytoją. Kažkas pabaksnojo į merginos nugarą. Ši atsisuko su rimtu veidu, o mergina tik perdavusi popierėlį paprašė jos ne nekęsti už tai. Tylus atodūsis išsprūdo pro merginos lūpas ir išlanksčiusi popierėlį , žvelgė į dailiu šriftu išraizgytus žodžius: „ Daili apranga, kas išsikvietė kekšę? –H". Sugriežusi dantimis atsistojo iš savo medinio suolo ir priėjo prie mokytojo stalo įtaisytos šiukšlynės , išmesdama tą netikusį raštelį.

„O, atrodo kažkas sudaužė širdį Chloei?"- bandė šmaikštauti mokytojas ir klasėje pasigirdo krizenimas