Again

40 skyrius

"Look into my eyes. It's where my demons hide"
______________________________________

Chloe P.O.V

Išmuštas šalto prakaito merginos veidas išdavė apie paniką, o gal susirūpinimą? Naktiniai košmarai pasikartodami, neleidžia pailsėti. Juodi ratilai ryškėjantys po akimis kiekvieną kartą vis labiau pastebimi. Akys laksto po kambarį lyg ieškodamos nusikaltėlio, nepažįstamo veido, įsibrovėlio , o galbūt draugo? Šaltą, prakaito lašeliais pasidabinusį delną priglaudė prie kaktos, lyg bandydama sustabdyti besiplieskiantį skausmą. Akių vokai lyg turėdami papildomą, nelengvą svorį užsimerkė , paslėpdami mėlynas akis, kurias slapstė raudonis. Vieną ranką, tą laisvąją, ištiesė naktinio stalelio link, bandydama apčiuopti mobilųjį. Laikydama tą šių laikų ‚stebuklingąjį' mechanizmą pravėrė savo sukepusias lūpas ir suvilgė jas seilėmis, liežuvio pagalbą. Negana būtų košmarų, tai dar rytinės pagirios, tai minusas kankinantis merginos organizmą jau gana dažną kartą. Nutemdama apklotą nuo savo kūno , atsisėdo į sėdimąją poziciją ir lėtai nuleido kojas ant šaltų grindų. Lėtais žingsniais ir nerangiais rankų mostais prisiartino prie vonios kambario, dar spėdama numesti keletą daiktų nuo spintelių ir juos sudužti.

Pravėrusi duris pajautė nemalonų jausmą kylantį iš skrandžio. Vos tik sugraibė pakelti unitazo dangtį pasipylė vakar dienos likučiai. Nespėdama patraukti rankos, lygiai taip pat kaip plaukų sugebėjo juos apdirbti. Šleikštuliui pasibaigus, o gal taisyklingiau tam tikram biologiniam apsaugos procesui – nuo netinkamų atliekų, pakilo nuo grindų , nuleisdama viską kas buvo unitaze , kanalizacijos vamzdžiais. Drebančios tamsiaplaukės rankos pakilo ir delnai atsirėmė į kriauklės kraštus. Pavargusios akys pakilo į veidrodžio rodomą atvaizdą ir privertė susiraugti kaktą. Tylus, nusivylimo kupinas atodūsis išsprūdo pro merginos lūpas. Nužvelgdama savo vakarykštę aprangą, greitai nusikratė tų medžiagos skiaučių ir įlipo į dušą, leisdama kūnui atsipalaiduoti po vėsaus vandens srove. Delnai įsirėmė į plytelėmis išdabintą sieną, palenkta galva, o tiksliau plaukais bėgo vandens lašai, lyg bandydami nuplauti skausmą ir visus negatyvius jausmus.

Apgailėtinos būsenos palikusi vonios kambarį, su rankšluosčiu ,dengiančiu jos kūną, ir šlapiais plaukais, netvarkingai krentančiais ant jos pečių, įžengė į savo kambarį. Skersvėjis , vertęs pašiurpti jos kūną, išdavė apie atidarytas balkono duris. Kilstelėjo vieną antakį ir priėjo prie balkono durų. Rankomis be jokios grakštumo kruopelytės patraukė užuolaidas ir įžengė vidun. Delnais atsiremdama į turėklus žvilgsniu nuskenavo nedidukę aikštelę. Nei tėčio, nei Angelicos – jo draugės, automobilių nebuvo matyti. Tai privertė merginą susimąstyti ir įbėgusi į kambarį čiupo savo mobilųjį , tačiau pastangos įjungti jį buvo bevaisės. Pakėlusi akis į laikrodį, kabantį ant baltos sienos, nervingai pirštais sugriebdama plaukų šaknis papešė taip išliedama savo susierzinimą. Atvėrusi drabužių spintos duris griebė pirmą pasitaikiusį rūbą. Įšokusi į mėlynus, lygius džinsus pagriebė kuprinę į vieną ranką, o kitoje laikė pilką megztinį, palikdama telefoną gulėti kažkur kambaryje, vis tiek neprireiks. Nusileidusi laiptais žemyn numetė kuprinę prie durų užsimesdama tą pilką džemperį. Patraukusi rankoves beveik iki pat alkūnių sugraibė juodos spalvos gumelę ir sukėlusi plaukus į vieną vietą, susuko netvarkingą kuodą. Apsimovusi pirmus pasitaikiusius , juodus sportbačius pagriebė kuprinę ir automobilio raktelius nuo spintelės ,šalia veidrodžio.

Rytinis eismas buvo pats labiausiai erzinantis dalykas mokykliniame gyvenime. Gatvės pasidabinusios mašinų eilėmis vertė nervintis ir kelis kartus netgi pratarti nevartotinus žodžius. Dėl spūsčių praleidusi kelyje dvidešimt tris minutes, kai dažniausiai užtekdavo vos aštuonių su puse, mergina pasiekė mokyklos stovėjimo aikštelę ir lyg akis išdegusi judėjo klasės link. Viena ranka atidarė duris ir vos tik jai dėjus koją į priekį aštuoniolika porų akių susmigo į ją. Nervingai pasikasydama pakaušį leptelėjo atsiprašymą už pavėlavimą ir nuskubėjo į savo vietą. Sukritusi kėdėje ranka pasirėmė vis dar skaudančią galvą. Lyg tai galėtų pagelbėti.

„Panele, Argnet, ar jūs klausotės?"

„A? Taip, žinoma"- jos akys bėgiojo po klasę

„Taip? Taigi apie ką mes kalbame?"

„Antika"- pastebėjusi vieną iš tam laikotarpiui būdingų žodžių, dailiai išgraviruotų ant lentos atsakė ji

„Gerai, tęskime"- lyg pralaimėjęs murmtelėjo mokytojas

Pamoka prabėgo greitai, turbūt  todėl , kad didžiąją dalį jos net joje nebuvo. Atsistojusi pradėjo rinktis savo daiktus , kai kažkas atsitrenkė į ją . Pakėlusi savo nuvargusias akis pastebėjo išeinantį tamsiaplaukį vaikiną. Tai lyg dar didesnis stimulas privertė jos venomis kunkuliuoti pyktį. Trenkdama durimis išėjo iš klasės ir priėjusi spintelę, sudėjo nereikalingas knygas, pasiimdama sportinę aprangą. Skambutis nuskambėjo ,priversdamas merginą susiraukti ir susiimti už galvos, šiandien nepastebėjo nė Lindsay, Zoye, ar Lolos. Turbūt kaip visada, pagirios- šventa priežastis neiti į mokyklą. Padidinusi tempą įžengė į merginų persirengimo kambary. Kelios merginos sulaukusios jos nepasitenkinimo pilno žvilgsnio kaip mat pasitraukė, padarydamos jai vietos. Pradėjusi rengtis Chloe pajutusi žvilgsnį ant savęs atsigręžė išvysdama tas rimtas Alishos akis skenuojančias jos aprangą. Kai jos sustojo ties džemperiu ,laikomu dešinėje merginos rankoje, lūpos suformavo šypsnį, priversdamos tamsiaplaukę pasimesti. Nuleidusi žvilgsnį į jį taip pat, rankomis išlankstė ir ne jučia susiraukė. Harry džemperis. Dabar ją aplankė apšvietimas, kodėl po pamokos taip elgėsi jis.

Nekreipusi į tai per didelio dėmesio nusimovė džinsus, vietoj jų įšokdama į juodus, aptemptus šortukus. Baltos kojinaitės papuošė jos pėdas lygiai taip pat kaip juodi adidas sportbačiai. Užsidėjusi baltą, sportinę liemenėlę ir ant viršaus tamsiai mėlynos spalvos, aptemptą, ant platesnių petnešėlių bliuzelę, išleido savo plaukus. Perbraukdama kelis kartus šepečiu surišo į aukštą arklio uodegą. Išbėgusi į stadioną suraukė savo nosį nužvelgdama bendrą vaizdą. Vaikinai žaidė futbolą, kita dalis- mažesnioji, kartu su palaikymo komandos šokėjomis atliko derinius . Dalis merginų – didesnioji, nepriklausanti aistruolėms bėgo stadiono nustatytomis linijomis tam tikrą atstumą. Chloe norėdama šiek tiek prasimankštinti, o tai darė jau gana seniai, išbėgo į takelį ir pasileido juo. Besišypsodama dėl jaučiamos energijos jos kraujyje paspartino žingsnius, aplenkdama merginas, bėgusias prieš ją. Įveikusi dviejų kilometrų distanciją lygiai per septynias minutes su puse, šyptelėjo pati sau ir pačiupusi gertuvę nuo suolelio atsigėrė jos turinio. Grąžinusi akis prie visų, susiraukė, nes kai kurios dar stengėsi įveikti tą pačią distanciją, o kitos jau apsimesdamos negyvomis gulėjo ant dirbtinės žolės pievelės. Nusivilkusi savo juodą, jau spėjusią šiek tiek sušlapti nuo prakaito bliuzelę, numetė ant suolelio. Įsibėgėdama labai lengvai padarė keletą apsivertimų per visą pievelės įstrižainę. Giliai kvėpuodama pakėlė galvą, pastebėdama visų susmeigtus žvilgsnius į ją , netgi Alishos. Tačiau jos žvilgsnis buvo keistas, o ir menka šypsenėlė, nerodė ,kad ji pyktų. Apsivertusi ore įšoko į špagato poziciją , išgirsdama skausmingus vaikinų šūksnius. Nusijuokė ir priėjusi prie jų paprašė iškelti į orą. Vos jiems sudėjus rankas į tinkamą poziciją Chloe atsistojo ir pasitikėdama savimi, išmesta padarė suktuką. Giliai alsuodama priėjo prie garso aparatūros ir sukeitė dainą, sulaukdama kai kurių , jos buvusios komandos, narių nepasitenkinimo pilnų žvilgsnių, tačiau Alisha stovėjo su ta pačia šypsena veide it viskas vyktų pagal jos planą.

„Pažiūrėkim ar nepraradai sugebėjimų ir poroje"- duslus balsas ,pūstelėjęs šilto oro į jos kaklą, privertė kūnu nubėgti šiurpuliukus, o rankos ant nuogo liemens beveik sutirpti

Įsikabinusi į vaikino ranka atsispyrė nuo žemės ir užšokdama ant jo delnų, buvo iškelta į viršų. Rizikuodama savo sveikata išdrįso daryti pavojingą pratimą ant vienos kojos. Pasigirdę šūksniai patvirtino ,jog viskas pavyko. Jausdama tvirtą pagrindą po kojomis atsipūtė, tačiau kaip tik tuo metu pasigirdę muzikos akordai ir vaikino rankos privertė ją atsisukti. Keletą žingsnių į priekį ir tiek pat atgal , pašokimas. Tai kartojosi it nesibaigiantis ritmas iki paskutinių skambesių. Nuskambėjęs skambutis visus grąžino iš transo ir žengusi kelis žingsnius atgal Chloe tik žvilgtelėjo į Harry nusišypsodama ir pagriebusi marškinėlius nuo suolelio įbėgo į persirengimo kabiną.