Again

44 skyrius

Chloe P.O.V

„Madi, skambina mama, nori pasikalbėti su tavimi"- besišypsanti tamsiaplaukė laiko mobilųjį vienoje savo rankų

„Mamyte!"- mergaitės krykštavimas tos garsus, kad net jei dingus už laukųjų durų vis dar yra girdimas

„Ar sugebėsi dalintis su šia mažąja dama visu dėmesiu?"- žvelgdamas žemyn ir pirštais suimdamas merginos delną švelniai glosto, lyg vedžiodamas apskritimus ar kitokias neaiškias figūras. Merginos pirštai apkabina šiluma alsuojantį vaikino delną, lyg nenorėdami paleisti, o galbūt, kad tas jausmas baigtųsi? Mėlynos akys klaidžioja nuo vieno kampo prie kito, lyg ieškodamos paaiškinimo, o gal žmogaus , kuris galėtų paaiškinti tai- kas tarp jų vyksta?

„Turiu važiuoti namo, susitvarkysi?"

„Žinoma, negali būti taip blogai"- nervingai kramtydama apatinę, sukepusią lūpą tarsteli mergina

„Gero vakaro, damos"- vos įžengus Madison vaikinas plačiai nusišypso ir lyg koks karalystės juokdarys patupinėjęs išeina pro laukųjų duris ,dingdamas iš Chloe matomumo lauko

„Manau laikas miegoti, ar taip, Madi?"- pritūpusi prie mergaitės žvelgia į jos šokoladines akis

„Gerai"- kelis kartus linkteli, primindama mažytį šuniuką ant automobilio panelės, ir nusižiovaudama ištiesia rankas tamsiaplaukės link

„Pavargai?"- tyliai nusijuokia ši

„Šiek tiek"- mergaitės tylūs žodžiai atsimuša į jos peties odą, o mažutės rankutės apsikabina kaklą

„Na, jeigu šiandien nenusiprausi nieko manau neatsitiks blogo, mes apie tai mamai nesakysim, gerai?"- su šypsena veide ir įsesere ant rankų lipa laiptais reikalingų kambarių link

„Man patinka Harry, jis geras"- užmerkusi savo nuostabaus atspalvio akeles sumurma mergaitė vos paguldyta ant minkštų, rožinės spalvos patalų

„Man irgi, man irgi..."- žodžiai pro lūpas išsprūsta labiau siekdami pasiekti Chloe ausis , o gal net protą, tylūs, vos girdimi, pasimetę

Žingsnių aidas ,atsimušantis į koridoriaus sienas, pasklinda visoje erdvėje , užpildydamas klausos organus, užgoždamas net garsiausias mintis, kirbančias galvoje. Neužtikrintumas, susimąstymas, pasimetimas aiškiai įžvelgiamas jos akyse. Raukšlės kaktoje , nuolatinis lūpos kramtymas tik dar keletas iš kitų – gausybės, ženklų išduodančių jos savijautą, o galbūt net paniką. Drebantys pirštai apglėbia kambario durų rankeną ir švelniai stumtelėjus durys prasiveria. Kambaryje ,kaip ir jos veide ,atsispindi tokia pat netvarka. Išmėtyti rūbai dengia medines grindis. Popieriai dabina stalo paviršių, lygiai taip pat kaip ir kėdės paminkštinimą , bei palangės dalį. Nestipriai pėda stumteli duris , užverdama vaizdą, griaunantį jos nuotaiką dar labiau, nuo koridoriaus visažinių sienų. Žengteli kelis žingsnius į priekį ir prasideda valandą trunkantis tvarkymosi metas. Tylūs žodžiai panašūs į :"Šūdas" , „Iš kur šitas čia?" , „Net nežinojau, kad jį turiu" , žodžiai nuolat išsprūsta iš jos lūpų. Kai kambarys jau atrodo DAUG geriau nė prieš tai pakyla ant savo kojų ir vos vilkdama kojas įžengia į vonios kambarį...

Skambantis telefonas pažadina merginą iš saldaus miego. Vis dar veidu sugriuvusi pagalvėje viena ranka pradeda tyrinėti aplinką, ieškodama to baisaus garso šaltinio. Kai ,pagaliau, aparatas yra apčiuopiamas net nepažvelgdama atsiliepia ir prideda prie ausies.

„Klausau?"- tarsteli ir pati nusistebi koks balsas yra užkimęs

„Dukrele, tau viskas gerai?"- susirūpinęs tėčio balsas pasiekia merginos apsimiegojusius klausos nervus , pabudindamas ir pačią