Again

10 skyrius

"My silence is just another word for my pain"
_________________________________________

Chloe P.O.V

„Tėti!"- išsigandęs merginos balsas nuaidi po namų erdvę. Gilus kvėpavimas išduoda apie ilgą ir alinantį bėgimą.
„Chloe?"
„Tėti!"- apsikabina ją tėtis
Atsitraukusi mergina pastebi keistą tėčio žvilgsnį. Jo rudos akys skanuoją merginą ir sustojus ties tomis mėlynomis akimis ,kurios nebežiba taip, kaip anksčiau. Paraudusios, vyzdžiai išsiplėtę. Chloe staigiai pastumiama šalin ir jos akyse pradeda kaupti ašaros, o piktas , šiurkštus ir pasišlykštėjimo pilnas balsas užpildo erdvę.
„Ką per šūdą ,tu, vartoji?"
„Chloe! Kas su tavimi negerai? Ar ,tu, nori, kad visi sužinotų kas buvo tada?"
„Ne"- merginos akyse susikaupusios ašaros nutiesia kelią skruostais žemyn
„Nenoriu tavęs matyti"
„Bet, Tėt..."
„Lauk! Lauk iš mano namų"
„Kur man eiti?"
„Eik, pas savo draugelį, gal pasakys"- nusijuokia ir priduria „Susirink daiktus ir , kad per dvidešimt minučių tavęs čia neliktų nė kvapo"

Nedrįsusi daugiau nieko sakyti mergina patraukia laiptų link. Pakilusi į savo kambary, o gal jau nebe savo? Iš spintos išsitraukia sportinį krepšį ir susidėjusi svarbiausius daiktus ir rūbus išeina iš tos patalpos. Švelnus ir tylus kūkčiojimas aidi koridoriumi. Paskutinį kartą žvilgtelėjusi į savo tėčio pusę išeina pro laukojo duris. Pasišalinusi iš kiemo teritorijos , šiek tolėliau, stotelėje atsisėda ant suoliuko ir lyg apmirusiomis akimis žvelgia į gatvę. Tai buvo ne tai , ko ji tikėjosi, pasprukdama iš to sandėlio.
Tamsūs debesys bylojo apie artėjančią audrą , o gal tik smarkų lietų? Atodūsis išsprūdęs iš jos lūpų atsimuša į stiklines stotelės sienas. Pasidėjusi krepšį ant suolelio, užsikelia kojas ir galvą padeda ant jo. Užmerkia akis, kol nepasigirsta automobilio variklio garsas. Tačiau reaguoja tik viduje, išorėje ji nerodo jokio judesio, jokio signalo ar kažko kas parodytų, kad jai viskas gerai. Užsitrenkusių durelių garsas ir pasigirdę žingsniai- stimulas ,privertęs ją atmerkti akis.
„Chloe"- švelnus balsas užpildo jos ausų būgnelius „Kas nutiko?"
„Tėtis. Jis išmetė mane iš namų, nors gal tiksliau išspyrė"- pro ašaras nusijuokusi mergina, žvelgia į kažką tolumoje, tik ne į vaikiną, nenorėdama pamatyti gailesčio tose- žaliose akyse
„Kelkis"- švelniai paragina ją ir paėmęs krepšį užsimeta ant savo peties
„Aš neturiu kur eiti, palik mane tiesiog ramybėje"- bejausmiu žvilgsniu žvelgia į savo batus, šlapius nuo jau prasidėjusio lietaus lašų
„Baik, aš tavęs čia nepaliksiu. Eime su manimi, pagyvensi pas mane , kol reikalai susitvarkys"
„Tau nebūtina"- suraukia savo antakius, tačiau akyse matosi dėkingumas
„Nagi"- paragina švelniai ir suėmęs jos delną su savuoju trukteli, priversdamas atsistoti

Nors atstumas nuo stotelės iki mašinos nebuvo tolimas, tačiau jiems pasiekus mašiną jų plaukai šlapi, kaip po gero dušo. Pečiai, tiksliau rūbai, kurie dengė jų pečius, prilipo prie odos, lyg antroji. Nusibraukusi šlapią, prie kaktos prilipusią plaukų sruogą ir pasukusi galvą į dešiniąją pusę šypteli puse lūpų žvelgdama į tą nuostabų Dievo sutvėrimą, vardu – Harry. Jo trumpi, pakirpti plaukai sušlapę , tačiau vis tiek perbraukus ranka puikiai atrodė. Paraudę skruostai nuo tokio oro, atrodė mielai, o pasirodžiusi šypsenėlė privertė merginą atitraukti akis ir apsimesti besidairant kitur.
„Neapsimesk, žinau, kad esu patrauklus"- ausis glostantis juokas pasklinda mašinoje, išryškindamas tas mielas duobute, skruostuose
„Ar ,tu, žinai koks savimeila esi?"- gražinusi žvilgsnį prie jo žvelgia į tas gražias akis
„Bet tai tiesa, ir tu tai žinai"- mirktelėjęs užveda mašinos variklį
„Net ne"- nusijuokia Chloe, nors mintyse tai sau patvirtina bent keletą kartų per dieną
„Ar tai Niall ir Alisha?"- mergina priverčia sustoti vaikiną vieną ranką padėjusi netoli jo tarpkojo , o kitą ant kelio
„Manau, kad taip"- jo sunkus seilių nurijimo garsas merginą priverčia suglumti ir pažvelgti į savo rankas „O tai..."- jos skruostus nudažo rausvas atspalvis
„Ką jie veikia kartu?"- vaikinas bandydamas nuslėpti kaip jį veikia jos prisilietimai, bando pakeisti kalbos temą
„Man tai  taip pat įdomu"- nusivylimas jos balse vos girdimas, tačiau pastebimas ir priverčiantis Harry atkreipti dėmesį į Chloe
„Ei, kas ne taip?"
„Viskas gerai"- netikra šypsena pasirodo jos veide, priversdama vaikino kaktą susiraukšlėti
„Kodėl, tu, buvai pas Louis?"- netikėtas klausimas išmeta mergina iš vėžių
„Nes...taip reikia"- suburba kažką po nosimis ji
„Jei jis tave šantažuoja dėl to, kas įvyko prieš kelis metu, tai t..."
„Palauk, tu, žinai?"- jos išsiplėtusios ir pilnos nuostabos akys žvelgia į jį
„Tu pamiršti, kad aš viską apie tave žinau"- perveržia savo žalias akis
„Bet tada, tavęs nebuvo, tu, buvai Kalifornijoje" – susimėto ji
„Tačiau mano mama ne, o kaip žinau, ji buvo pagrindinis žmogus, kuris tau tada padėjo, kai pats to padaryti negalėjau"- suraukė savo nosį
„Aš nenorėjau, kad tai žinotum"- užmerkia savo akis Chloe ir kelis kartus giliai įkvėpia
„Džiaugiuosi, kad žinau, nes dabar ,bent nu manau kaip tai tau pavojinga"- nusišypso ir užvedęs variklį pradeda važiuoti, kai tuo tarpu merginos akys žvelgia pro langą tik dėl kelių priežasčių: pirma- gatvelėje apsikabinę šnekučiuojasi ir juokiasi Alisha su Niall, antra- reikia paslėpti šypseną nuo Harry
„Kur mes važiuojame dabar?"- suklūsta mergina praėjus penkiolikai minučių
„Į mano namus"
„Gerai"