Again

29 skyrius

"Ride or die"
________________________________________

Alisha P.O.V

Mudvi su Cornelia ir kitais draugais vakar puikiai pasiautėm vakarėlyje. Buvau tikrai viso to pasiilgusi. Viskas kaip seniau bent jau trumpam.

"Labas rytas!"-pabudo Cornelia

"Labas"-nusijuokiau

"Kaip tavo galva?"-sukikeno draugė

"Puikiai"-atsakiau

"O tavoji?"-pasiteiravau

"Irgi gerai"-atsakė mergina

"Žinai, ką pagalvojau?"-atsisėdo

"Nu"-sunėriau rankas ties krūtine

"Varom vakare į prieplauką? Bent jau aš visuomet ten lankausi, o kai Chris nėra jau kurį laiką, manau, ir tu norėtum ten pabūt ir šiaip visi atsipalaidavę, kai jis dingęs"-išdėstė pasiūlymą

"Norėčiau ten. Visgi toje vietoje praleidau daug laiko"-sutikau

"Puiku, o dabar keliamės pusryčiaut, nes esu tikra, jog mama jau bus paruošus, kažko skanaus"-išlipo iš lovos

"Aš kaip tik išalkus"-suplojau rankomis

"Aš irgi"-nusijuokė Cornelia

Besiruošiant pusryčiams suskambo mano mobilusis. Nustebau išvydusi ekrane Chloe vardą, su kuria jau seniai nesikalbėjom ir jaučiuosi kalta dėl to.

"Chloe?"-pakėliau ragelį

"Labas, išdykėle! Kodėl nesakei, kad skrisi į LA?"-atrodė pasipiktinusi manimi

"Harry miręs"-suurzgiau

"Ne jis, o facebook, nes kažkokia mergina tave užtagino nuotraukoje"-įtariu, kad mergina pavartė akis

"Tuomet jo laimė"-atsidusau

"Taigi, pasakok, kaip sekasi, nes jau seniai nesikalbėjom ir labai ilgiuosi tavęs"-o dabar ji tikrai šypteli

"Nežinau, Chloe. Stengiuosi bent kiek pasimiršt ir atsipalaiduot, nes kiek pati žinai pastaruoju metu daug visko įvyko"-pasakiau

"Bėje, ir aš tavęs labai ilgiuosi. Tikiuosi susitiksim dažniau, kai abi būsim mieste"-pridūriau

"Žinoma!"-sucypė

"Kaip Prancūzija?"-paklausiau

"Nerealiai"-sukikeno

"Ir žinai, Niall labai susikrimtęs ir nerimauja dėl tavęs, Alisha"-Chloe balsas surimtėjo

"Žinau..tai aš kalta dėl visko, kas asitiko ir mažiausiai norėjau jį įskaudint"-mano akyse pradėjo kauptis ašaros

"Esu tikra, kad kai grįši, išsiaiškinsit, o dabar jam draugiją palaikau aš, kad visai nesurūgtų"-atsiduso ir draugė

"Tikuosi. Žinai, man jau reikia lėkt, nes draugė vedasi pusryčių. Susisieksim"-nusišypsojau nors ji to nemato

"Ir aš varau, nes Harry tuoj mane mirtinai užkutens. Myliu, bučiuoju ir iki susitikimo!"-sucypė Chloe

Nusijuokusi padėjau ragelį ir pastebėjau keistą Cornelios žvilgsnį.

"Kas yra?"-paklausiau

"Nieko, tik tos ašaros tavo akyse man visai nepatinka, panelyte"-sunėrė rankas ant krūtinės

"Gerai, mamyte, einam valgyt, kol tavo mama pati neatėjo"-sukrizenau

***

Po pietų su Cornelia ir dar keliomis merginomis siaubėm didelį prekybos centrą. Nesuprantu, kodėl iki šiol Manchester'y to nedariau.

"Ej šita sukutė ant tavę atrodytų tobulai"-Cornelia pakėlė trumpą baltą suknelę

"Ji visai nieko"-šyptelėjau

"Eik matuotis"-paliepė man

"Gerai, gerai einu"-paėmiau suknelę iš jos rankų ir nuėjau į persirengimo kabin

Neskubėdama nusimečiau savo drabužius ir užsidėjau suknelę, kuri buvo kaip nulieta man. Iškišusi galvą pro užuolaidą, pasikviečiau Cornelią ir jai atėjus, atitraukiau visai užuolaidą.

"Tu ją perki"-merginos akys išsprogo

"Tu perdedi. Neatrodau taip jau gerai"-susiraukiau

"Ne, atrodai tobulai"-suplojo rankomis

"Ir aš žinau, kur ją užsidėsi"-pakilnojo antakius

"Kur?"-paklausiau

"Pamatysi"-mirktelėjo ir nuėjo toliau žiūrėt drabužių

Susitvarkiusi palikau kabiną ir visos nuėjom prie kasų susimokėt. Po poros valandų parduotuvių siautimo, nuėjom į kavinę pavalgyt. Pasistiprinusios išsiskirstėm ir mudvi su Cornelia grįžom į namus.

"Seniai tiek neapsipirkinėjau"-kritau į lovą

"Aš taip pat. Su tavim apsipirkinėjimai geriausi, todėl ilgai to nedariau"-atsiduso draugė

"Nepamiršai, kad šiandien varom į prieplauką?"-paklausė mergina

"Ne. Bus keista ten grįžt"-atsakiau

***

"Oho, kokie žmonės"-prieš save išvydau seną draugą, vardu Jake

"Labas"-apsikabinau vaikiną

"Seniai matyta. Kas tave sugražino į LA?"-nusišypsojo jis

"Atostogos ir noras nuo visko atitrūkt"-šyptelėjau ir aš

"Suprantama priežastis"-nusijuokė Jake

"Kas geresnio?"-paklausiau

"Kol Chris kažkur dingęs, visi atsipalaidavę, o šiaip viskas tas pats"-atsakė

"Važuok šiandien su manim. Prisiminsi greitį ir tai, ką praradai išvykus"-pasiūlė

"Kodėl gi ne"-sutikau

"Puiku. Lenktynės prasidės už dešimties minučių. Einam prie mano žvėries"-čiupo mane už rankos ir nusitysė, prie starto linijos

Abu su Jake užlipom prie motociklo. Apsikabinau draugą per liemenį ir paskelbus lenktynių pradžią, visi dalyvaujantys papsaudė gazą ir pradėjo lėkt trasa. Vėl pajutau didelį greitį. Vėl pajutau tą vėją, kuris visuomet taršydavo mano palaidus plaukus. Vėl kūną užliejo adrenalinas ir didelis noras kartoti tai nuotalos. Tas kelias minutes sėdint ant motociklo, tu viską pamiršti ir pajunti laisvę. Jautiesi nuo nieko nepriklausomas, tačiau ir niekaip neatsikratai minties, jog žaidi su mirtimi, bet ir vėl ją aplenki..