Again

21 skyrius

"Me and God, we don't get along"
_______________________________________

Alisha P.O.V

Po pamokų patraukiau link namų. Jaučiuosi šiek tiek pavargusi ir išsekusi todėl dabar nenoriu niekur bastytis. Susitariau su kitais, kad vakare ateisiu į sandėlį. Nors paskutiniu metu vaikinai užsiėmę savo reikalais, mudvi su Chloe vistiek dažnai ten būnam.

"Močiute! Aš namie!"-surikau, kai įžengiau pro namų duris

"O, puiku. Turi svečią"-besišypsodama močiutė išniro iš virtuvės

"Kokį?"-susiraukiau

"Pameni savo draugą iš LA Josh?"-po močiutės žodžių mane persmelkė baimė

"Labas, Alisha"-štai ir išvydau tą pačią grėsmingą šypseną

"Josh?"-atrodė lyg mano siela atsiskyrė nuo kūno

"Man reikia grįžt į darbą. Susitiksim vakare"-močiutė atsisveikinusi išėjo iš namų

"Ko tau čia reikia?"-atsisukau į tamsiaplaukį

"Dingo Chris, todėl pamaniau aplankysiu tave. Jau kurį laiką nieko nežinau, apie savo brolį ir esu tikras, kad prie to nagus esi prikišusi tu su savo naujaisiais bičiuliais"-priėjo prie manęs

"Aš ir pati nežinau, kur jis. Nelysk prie manęs"-žengiau žingsnį atgal

"Meluoji, kale. Kai sužinosiu tiesą, atkeršysiu tau ir tavo nevykėliam"-Josh skaudžiai sugriebė mane už riešų ir nutrenkė į sieną

"Išeik"-išlemenau pro sukastus iš skausmo dantis

"Gali būt tikra, kad tikrai dar susitiksim ir tą dieną kentėsi"-paėmęs mane už plaukų nustūmė ant laiptų, sukeldamas dar didesnį skausmą

Josh paliko mane ant grindų ir išėjo. Nesuprantu, ko jam iš manęs reikia, nes ir pati nežinau, kur Chris. Sunkiai atsikėlusi nuo žemės užlipau į antrą namo aukštą ir nuėjau į savo kambarį. Atsisėdusi ant lovos pažvelgiau į savo riešus, kuriuos vis dar skaudėjo ir esu tikra, kad greitu metu ant jų atsiras mėlynės. Pajutusi skausmą ir dešiniame šone, atsistojau ir priėjau prie veidrodžio. Pakėlusi megztuką, supratau, kad turėsiu dar vieną didelę mėlynę ir prireiks laiko, kol ji pranyks. Nežinau kodėl, tačiau pradėjau verkt. Galbūt todėl, kad praeitis niekaip nepalieka manęs ir dabar viskas dar blogiau. Niekada nesutariau su Josh, nes jis mane, kad vedu Chris iš kelio, nors mano manymu buvo atvirkščiai. Chris galvojo, jog sutariu su jo broliu, bet viskas buvo kitaip, nes man "nelipo" Josh, o aš "nelipau" jam. Norisi viską kažkam papasakot, bet bijau. Nežinau, kas galėtų mane suprast ir padėt, jeigu pati nesuprantu, kas vyskta ir kodėl visi pastoviai kaltina mane. Staigiai sugalvojau, kad reikia paskambint Harry. Esu tikra, jog jis tikrai suprast ir žinos, ką daryt.

"Styles klauso"-kitame ragelio gale išgirdau duslų balsą

"Labas, tai Alisha"-šluosčiausi nuo veido ašaras

"Kas yra? Tavo balasas ne koks"-iškart suprato, kad kažkas ne taip

"Man reikia su tavim pasikalbėt. Ar galėtumėm susitikt?"-paprašiau

"Žinoma. Kada ir kur?"-net nedvejodamas sutiko

"Dabar, mano namuose, jei gali"-pasakiau

"Gerai, tuoj būsiu"-tai pasakęs, iškart padėjo ragelį

Įsidėjau telefoną į kišenę ir prie veidrodžio šiek tiek pasitvarkiau veidą, kuris spėjo užtinti nuo ašaraų. Už 10 minučių išgirdau durų skambutį ir supratau, kad Harry jau čia, todėl nieko nelaukusi nuėjau į apačią ir atidariau duris.

"Kodėl tu apsiverkus? Kas atsitiko?"-pažėrė klausimus draugas

"Eik vidun"-plačiau pravėriau duris

"Ar dabar pasakysi, kas yra?"-atrodė susirūpinęs

"Chris kažkur dingęs ir dabar man grasina jo brolis, nes galvoja, kad prie to prisidėjau aš, o jūs visi mano bendrai"-greitai susakiau

"Ar tai jis taip sužalojo tavo riešus?"-silpnai suėmė vieną iš mano rankų

"Taip"-nežymiai linktelėjau

"Dar kur nors sužalojo? Ką jis tau padarė?"-toliau klausinėjo

"Sviedė mane į sieną, o paskui į laiptus. Susižeidžiau šoną"-šiek tiek kilstelėjau megztuką

"Kas jį čia įleido?"-atrodė piktas

"Močiutė. Ji pagalvojo, kad Josh mano draugas ir kai grįžau iš mokyklos, jis čia jau buvo"-mano balsas sudrebėjo

"Tik neverk. Viskas bus gerai. Mes apsaugosim tave"-vaikinas netikėtai mane apkabino

"Tik prašau nieko nesakyk kitiem. Yapč Chloe ir Niall. Jiem nebūtina žinot, apie mano bėdas. Paskambinau tau, nes žinojau, jog padėsi tai nuslėpt. Tiesiog Niall man ir taip dabar padeda, o Chloe pati turi daug problemų"-suašarojau

"Tylėsiu, bet nurimk, gerai? Ir vistiek anksčiau ar vėliau turėsi pasakyt Niall, nes rūpi jam labiau nei niekas kitas"-menkai pakėlė savo lūpų kampučius

"Ačiū, Harry"-nusišluosčiau ašaras

"Ir pagaliau pasikalbėk su Chloe"-pridūriau

"Jau bandžiau ir niekas neišėjo"-atsiduso

"Kaip suprast?"-susiraukiau

"Pasakiau, kad myliu, tačiau ji atsakė, jog nejaučia man to paties"-paaškino

"Esu tikra, kad Chloe tau meluoja. Nepasiduok ir nenukabink nosies. Esi nuostabus draugas ir galiu garantuot, kad jai būsi pats geriausias vaikinas"-sunėriau rankas ties krūtine

"Ačiū"-šyptelėjo jis

"Važiuosi su manim į sandėlį?"-pakeitė temą

"Ateisiu vėliau. Noriu šiek tiek pailsėt ir dar kartą ačiū, kad atvažiavai. Lieku skolinga"-atsidusau

"Visada prašom. Draugam reikia padėt ir jeigu kas, skambink, o dabar varau. Susitiksim vėliau"-apkabinęs mane, išėjo

***

Atėjus vakarui gavau žinutę nuo Chloe, kad visi manęs laukia sandėly, todėl nieko nelaukusi susiruošiau ir išėjau iš namų. Nuėjusi prie savo motociklo, visaip bandžiau užvest, tačiau nepavyko taigi, eisiu pėsčiomis. Einant pajutau, kad esu sekama ir man nepasivaideno, nes galėjau girdėti vis labiau besiartinančius žingsnius. Staiga pajutau didelį skausmą galvoje ir netrukus atsijungiau.