Again

35 skyrius

"-Thank you for being my hero
  -It's all I ever wanted to be"
________________________________________

Alisha P.O.V

"Kai Niall grįš, turės labai rimtų nemalonumų"-buvau visa įniršusi, kai sužinojau tiesą, apie Chris dingimą

"Kątik susitaikėt, Alisha. Nebesipykit"-Louis

"Jis man privalės paaiškint, kas per velniava čia dedasi, nes jeigu visa tai tiesa, tada mane Josh vaikosi per Chloe ir Niall"-vaikščiojau iš vieno kampo į kitą

"Atsisėsk ir nusiramink. Esu tikras, kad viskam yra paaiškinimas"-įsikišo ir Liam

"Harry"-atsisukau į draugą

"Ką?"-sukluso šis

"Ar tu tikrai nieko, apie tai nežinojai?"-rimtai paklausiau

"Visiškai nieko. Jaučiuosi lygiai taip pat, kaip ir tu"-atsakė vaikinas

"Kai Josh sužinos, jog Chris negyvas, tada galit tokia laikyt ir mane"-perbraukiau delnu per savo plaukus

Netikėtai į sandėlį grįžo Niall. Blondinas atrodė ramus lyg nebūtų atsitikę nieko rimto. Nežinau kodėl, tačiau nieko jam nesakiau.

"Kaip Chloe?"-paklausė Harry

"Greitai ji bus laisva. Teko sutvarkyt keletą dalykų, bet viskas vyko sklandžiai. Turėtum važiuot prie nuovados"-atsakė Niall

"Alisha, mum reikia pasikalbėt"-blondinas atsisuko į mane

"Ar nemanai, kad kiek anksčiau reikėjo, tai padaryt? Pavyzdžiui prieš geras dvi savaites LA arba tada, kai Josh, kaip nesveikas mane ganė po visur? Bėje ligoninėj atsidūriau per jį"-prabilau ir aš

"Noriu, kad išklausytum mane. Žinau, kad esi pikta, bet prašau"-priėjo arčiau

"Nagi, Ali, pasikalbėk su juo. Šitas vaikinas dėl tavęs pametęs galvą"-pavartė akis Louis

"Gerai"-atsidusau

"Einam su manim"-Niall paėmė mano ranką ir išisvedė iš pastato

Tylėdami nuėjom į vaikino mašiną. Netrukus automobilis pajudėjo iš vietos. Po gerų penkiolikos minučių mes vėl buvom toje žaidimų aikštelėje, į kurią Niall prieš kelias savaites buvo mane atsivedęs.

"Kodėl čia?"-paklausiau

"Nes žinai, kad šitoj vietoj negalėčiau tau meluot ar kažko nuslėpt. Išvis negalėčiau to daryt, bet prisiekiu, kad šįkart reikėjo"-tarė Niall

"Suprantu, kaip jauteisi, kai tik po kurio laiko sužinojai, apie Josh, bet dabar turi suprast ir mane. Aš visai nenoriu pyktis, Niall, bet kaip manai, kokia būsim pora toliau, jeigu pastoviai meluosim vienas kitam?"-suašarojau

"Mes viską išspręsim ir noriu, kad dabar paklausytum manęs, gerai?"-vaikinas priėjo prie manęs ir apkabino per liemenį

"Gerai"-linktelėjau

"Bet prieš tai, noriu, kad pažadėtum, jog niekam to nesakysi"-žvelgė tiesiai man į akis

"Pažadu"-dar kartą linktelėjau

"Tada, kai Chloe sužinojo viską, apie verslą, mudu riejomės ir aš susiradęs ją New York'e uždariau psichiatrijos ligoninėje. Ten mano mama leido jai vaistus ir tai privertė Chloe prarast atmintį ir turėt vaiko smegenis. Paskui labai pasigailėjau savo veiksmų, nes supratau, kad negaliu to daryt, jeigu nenoriu tavęs prarast. Pripažinau Chloe, kad įsimylėjau tave ir prisiekiau sau, jog saugosiu tave nuo visko. Kiek vėliau, sužinojau, kad pas Chloe lankosi Chris, turėdamas blogų ketinimų ir norėdamas sužlugdyt tave. Chloe jį nužudė, bet tik norėdama išsaugot mano gyvybę, nes būtų nedaug trūkę, kad dabar čia nestovėčiau su tavim. Poto Chloe pasveiko ir mudu nusprendėm, kad viską pamiršim ir labai susidraugavom"-kol Niall viską pasakoja, aš pati verkiau

"Jum nereikėjo dėl manęs žudyt Chris"-sukūkčiojau

"Taip įvyko netyčia. Chloe neturėjo kito pasirinkimo"-toliau aiškino

"Kai Josh sužinos, man bus galas"-prisiglaudžiau prie blondino

"Tau viskas bus gerai. Josh nepalies tavęs, nes tai sutvarkysim mes su vaikinais"-Niall laikė stipriai mane apkabinęs

"Tu nesupranti. Jis pasakė, kad keršys ir jum visiem"-vėl sukūkčiojau

"Negalvok, apie tai, princese. Mes sutvarkysim Josh"-glostė mano galvą

"Ir aš labai atsiprašau, jog ilgai tylėjau ir nieko nesakiau. Bijojau, kad nekęsi manęs. Nenoriu prarast tavęs, nes tapai man labai svarbiu žmogum"-pridūrė jis

"Aš noriu pamatyt Chloe"-pakėliau galvą

"Greitai susitiksit"-linktelėjo blondinas

"Ir ačiū. Tau nederėtų manim taip rūpintis, nes savo gyvenimą visai pamirši. Ir tai, kad pagrobei Chloe nėra labai pagirtina, Niall"-šluosčiausi ašaras

"Dabar mano didžiausia gyvenimo dalis esi tu ir aš labai gailiuosi, kad taip atsitiko, bet pažadu, jog dabar niekada nieko neslėpsiu, mažute"-švelniai sujungė mūsų lūpas

"O dabar važiuojam kažkur pavalgyt, nes esu tikras, kad tavo skrandis tuščias"-šyptelėjo vaikinas

Aš tik linktelėjau ir mudu grįžom atgal į mašiną. Nuvažiavom į netoliese esančią užkandinę ir neskubėdami pavalgėm. Vėliau nusprendėm važiuot pas Niall į namus, kuriuose kaip visada nieko nebuvo.

"Kodėl taip dažnai pas tave nieko nėra?"-klausimas staiga išsprūdo man iš lūpų

"Nes mama pastoviai būna New York'e ir rūpinasi savo klinika. Ji psichologė ir turi labai daug darbo"-atsakė Niall

"Manau tu patiktum jai"-pridūrė jis

"Kodėl?"-sumurmėjau

"Nes esi pats nuostabiausias žmogus pasauly"