Again

16 skyrius

"Oh honey, you can't brake broken heart"
________________________________________

Chloe P.O.V

Sekundės bėgo, minutės ėję, o valandos slinko nenuspėjamu greičiu. Diena keitė naktį, o naktis – atvirkščiai, keitė dieną. Saulei nusileidus pakildavo mėnulis , mėnuliui pasislėpus iškildavo saulė. Gėlių žiedai skleidėsi. Bitelės suko ratus aplink. Merginos akys susikausčiusios stebėjo tik tą vieną, raudoną gėlės žiedą. Pati negalėjo suprasti kas dedasi su ja. Atrodo lyg ir protas veikia, tačiau nefunkcionuoja. Atrodo šnekėti gali, bet nepratari nė žodžio. Atrodo bėgtum ir pabėgtum, bet neatsistoji. Balti ,keisti, ilgomis rankovėmis marškiniai turėjo keletą užsegimų nugaroje. Jų neprireikdavo, kol neateidavo vakaras, vos jam atėjus, merginos akys tarsi apsėstosios patamsėdavo, o kūnas pradėdavo nereaguoti į smegenų siunčiamus signalus. Jos pirštų galai nusėsti kraujo krešuliais, kurie nespėdavo užgyti. Lyg bandydama pasprukti, tačiau to pati nesuprasdama braižydavo sienas. Atsimena ,kai vieną vakarą vos įėjus vienam iš slaugytojų su tuo pačiu, atneštu puodeliu ji trenkusi ir bėgusi, tačiau daugiau neatsimenanti nieko. Prašvitus saulei, o gal vėliau, pramerkė savo akis tame pačiame , baltame kambaryje. Subraižytos sienos, lyg peiliu perrėžtos, tačiau užtekę tik nagų, bet ir jų nebeliko.
Merginos rankos apsikabino save pačią. Kūnas lyg užhipnotizuotas pradėjo linguoti pirmyn ir atgal, turbūt tai buvo tų vaistų poveikis, kuriuos tiesiai į veną gaudavo ir ryte , ir pietų metų, ir vakare, o gal dažniau? Nebegebėjo orientuotis nė laike, nė aplinkoje. Kelis kartus užmerkė savo akis ir toliau neatitraukė to ledinio žvilgsnio nuo gėlės žiedo. Pasigirdę žingsniai ir netgi kedės pastatymo garsas , ir girgždesys neprivertė pakeisti žiūrėjimo krypties.
„Chloe, ar girdi mane?"- balsas užkliudė jos ausų būgnelius, tačiau atsisukti neprivertė
„Žinai, man nepatinka tave tokią matyti, bet tikiuosi ,tu, supranti, kad kitos išeities neturiu"- tylus atodūsis ir švelnus prisilietimas prie jos peties priverčia atsisukti
Merginos mėlynos akys žvelgia į tokio pat atspalvio vaikino. Ledinis žvilgsnis nekeičia savo vietos, net praėjus keletui minučių. Pakreipusi galvą ji žvelgia į tą vaikiną, kurį lyg ir pažįstanti, tačiau neprisimena. Jokie vardai ar prisiminimai nepasirodo jos atmintyje, lyg viskas būtų ištrinta ,kaip iš kompiuterinio disko. Vaikinas susiima už galvos ir kelis kartu paklausęs savęs kodėl taip darąs? Prakeikia savo sprendimus ir pakėlęs akis, pažvelgia į nekaltas merginos akis, kurios šaltos, jokio džiaugsmo, nieko jose nebėra.
„Visi tavęs ieško"- suraukia savo kaktą ir tęsia toliau „Alisha neduoda mums ramybės versdama tavęs ieškoti, nors turbūt ir kiti daro tą patį. Lyg pakvaišę. Aš atsiprašau. Neturėjau taip su tavimi pasielgti, bet dabar nebeturiu pasirinkimo ir patikėk manimi po to ką padarė Harry tau saugiau yra čia"
Merginos lūpos prasiskiria ir tylus balsas pasiekia vaikino ausis „Harry?"
„Taip, Chloe, tu žinai kas jis toks yra?"- sugriebęs už jos pečių ir lyg su viltimi akyse žvelgia į merginą
„Ne, ne. Kas tu toks? Paleisk mane. Ką aš tau padariau"- pradėjusi rėkti mergina ne juokais išgąsdina pas ją atėjusį vaikiną
„Nusiramink, Chloe, aš tavęs neskriausiu, gerai?"
Mergina kelis kartus linkteli , o tada surezga jei rūpimą klausimą „O kas yra Chloe?"
„Ir ką aš padariau?"- sumurmėjęs vaikinas į savo glėbį įtraukia šią gležną būtybę

Merginos smakras ilsisi ant stiprios vaikino rankos. O rankos ,kurios buvo apsikabinusios pačios save ištiestos į kažką tolumoje. Pasigirdęs jos juokas priverčia atsitraukti ir vaikiną. Niall išsigandusiu žvilgsniu žvelgia nurodyta kryptimi ir nesupratęs ką ji bando jam parodyti suraukia savo antakius , suėmęs jos veidą atsuka į save  ir prataria : „Kas tai? Ką ten matai?"
„Tai mano draugas. Jis ateina tik labai retai. Jis su manimi šneka lygiai taip pat kaip tu"- nusijuokia ji
„Kaip jis atrodo?"
„Gražus"
„Ar gali jį apibūdinti?"
„Taip"
„Pabandyk"- tai pasakęs linkteli jai lyg padrąsindamas
„Jo plaukai ilgesni nė tavo. Priekinės sruogos krenta ant akių. Turi rudas akis. Ant dešiniosios smakro pusės turi tris mažus apgamus. Visada turi kažkokį baltą pagaliuką tarp savo lūpų  ir labai smirda, kai jis pradeda degti."
Niall susiraukia, nes vaikinas ,kurį apibūdina Chloe neatrodo išgalvotas. Jo galvoje kirba vienas vardas Chris. Begalvodamas bando suprasti iš kur sužinojo, kad Chloe čia? Ko jam iš jos reikia? Ko jam reikia iš jų? Besikeičiančias mintis galvoje nutraukia merginos išsigandęs balsas
„Tu! Jis man sakė, kad tu blogas, man negalima su tavimi šnekėti. Sakė tu man padarei kažką blogo"
„Chloe, pažvelk į mane"- suėmęs rankomis jos veidą tarsteli
„Paleisk mane!"- jos balsas nuskamba kaip niekada agresyviai
„Chloe!"
„Aš ne Chloe, mano vardas- Sabrina"- surinka ji
„Ramiai!"- surinka vaikinas ,priversdamas nurimti ir ją, visas jos žvilgsnis susikaustęs ties juo „Tavo vardas Chloe, paklausyk manęs"- sugriebę ją už pečių pradėjus jai galvą sukioti į šalis
„Žiūrėk į mane. Tu esi Chloe Argen. O tas vaikinas , kurį laikai savo draugu- blogas. Supranti?"
Merginos galva kelis kartus lėtai linkteli. Pakreipusi šiek tiek į kairią pusę galvą toliau klausosi jo, lyg tikėdamasi išgirsti kažką
„Tu buvai palaikymo šokėjų kapitonė ir..."
Per Chloe akis perbėga keletas prisiminimų. Varžybos. Šuoliukai. Žingsneliai. Išmetimai. Lūžiai. Laimėjimai. Komanda. Jos išsiplėtusios akys žvelgia į vaikiną ir pasigirdęs balsas priverčia jį nustebti
„Mes einame tvirtai, smogiame stipriai ir kylame aukšta... Manchester'io vilkai..."
„Taip, Chloe, paklausyk, tau niekas daugiau neduos jokių vaistų , gerai?"
„Nebus skauda?"- paklausia ji ir atraitojusi rankoves parodo pamėlusias, subadytas ir sutinusias rankas, nuo kurių vaizdo vaikinas užsimerkia ir prakeikia save dar kelis šimtus kartų
„Nebus, niekas tau nepadarys nieko , kad skaudėtų gerai?"
„Taip. Koks tavo vardas?"- mergina žvelgia pilnu dėkingumo žvilgsniu
„Niall"
„Tavo vardas kaip didvyrio"- merginos veide matoma šypsena priverčia nusijuokti vaikiną
„Aš – ne didvyris, Chloe. Ar nori išgirsti apie savo draugus?"
„Aš turiu draugų?"- jos akys lyg žvaigždės naktyje blyksteli
„Taip. Turi draugę- Alishą. Ta mergina neseniai atsikraustė į mūsų miestelį, bet tavo tikru galvos skausmu man"- vaikinas nusišypso prieš akis prisimindamas tuos šviesiu, ilgus plaukus, tas gražias akis, priverčiančias jo širdį plakti greičiau, tą kūną- kurio kiekvienas lopinėlis , kiekvienas judesys tarsi nauja dozė
„Ar ji šoka?"
„Taip"- linkteli vaikinas ir tęsia „Taip pat yra Harry- tavo geriausias draugas nuo septynerių metų. Nors Jūs abu esate kvailiai, galėtumėt pasakyti ką vienas kitam jaučiat, o n..."
„O ką jis jaučia?"
„Jis tave myli. Praėjusį vakarą praradęs viltį tave rasti, aišku išgėrė, išvažiavo iš miesto teritorijos puikiai žinodamas kas gali nutikti, džiaugėmės ,kad grįžo iš vis"
„Iš vis? O kas jam nutiko?"- merginai tai buvo lyg pasaka, klausyti istorijų ,kurių ji nežino, apie žmones , kurių ji nepažįsta
„Jį sumušė. Nesipriešino. Gerai, kad atsipirko tik pora lūžių ir įbrėžimų"
„Lūžiai? Ar tai labai skauda?"- šis merginos klausimas privertė Niall nusijuokti
„Taip, Chloe, kai lūžta kaulas skauda labai labai , lyg tave traiškytų"
„Aš nenoriu, kad mane traiškytų"- susiraukia ši
„Niekas tavęs neskriaus – neleisiu"- nusijuokia vaikinas
„Ar jam neskaudėjo?"
„Žinoma, kad skaudėjo, bet pats didžiausias skausmas jam buvo tada, kai tu išvykai. Supranti, kai plyšta širdis, tas organas ,kuris yra čia"- jis prideda ranką prie savo krūtinės, o mergina padaro tą patį ir linkteli paragindama tęsti „Didesnio skausmo už jį nėra. Tada gali tave traiškyti , kad ir milijona kartų, tačiau tai nesukels tokio pat skausmo, kaip tasai"
„Ar gali jam padėti?"
„Aš stengiuosi, bet padėti gali tik tu"
„Tu sakei, jis padarė kažką dėl ko man saugiau čia"
„Taip, jis pradangino siuntą , to vaikino, kuris čia lankosi, ir sakė esąs tavo draugas, tai Chris. Jis labai skriaudė Alishą. Dabar nori padaryti taip, kad Harry užmigtų ilgam ir skausmingam miegui"
„Ar gali jį apginti?"
„Taip, bet ,Chloe, pažadėk, kad neišsiduosi Chriss ir kai kitą kartą jis ateis, padėsi mums su juo susidoroti, gerai?"
„Gerai, o ką reiškia susidoroti?"
„Mes nuvesim jį į kitą stebuklingą ir pūkuotą šalį, kur jam bus šilta ir gera, gerai?"
„Gerai"- linktelėjusi atsistoja
„Kur tu eini?"- sugriebia už jos rankos
„Mums negalima ilgai likti kieme. Sako, kad ateina baubas, kuris mus suvalgys"
„Gerai, Chloe, labos nakties"
„Iki, Niall. Ir pasakyk Alishai ką jauti. Ji nusipelnė žinoti"

Vaikino sumišusios akys, žvelgia į tolstantį merginos siluetą. Chloe kaip tikra beprotė bepasišokinėdama įbėga į pastatą ir atsistojusi už lango pamojuoja vaikinui. Šio veide atsiranda šypsena ir mergina dingsta pastato tamsiuose koridoriuose.