"And in the end you are always left alone with pain"
______________________________________Chloe P.O.V
"Ar šiandien ateis Niall?"- klausimas išsprūdo iš merginos lūpų, o moteris, atnešusi jei kitokius nė ji nešiojo pastarąjį mėnesį rūbus, pakėlė savo sutrikusias akis į ją ir bandė suprasti ar vaistai nustoję veikti ar kas vyksta su ja, kad ji prisimena vardus?
„Taip, mažute, Niall šiandien turėtų ateiti, tačiau dabar turi kitą svečią"- šypteli Maura
„Ar tai Chriss?"- merginos akyse matomas išgąstis
„Taip, tau Niall kažką pasakojo?"
„Taip, jis labai geras man, o sakė su Chrissu susidoros, nuves į pūkuotą šalį, kurioje galės linksmintis"- mergina kelis kartus pilna džiaugsmo suploja rankomis
„Tai puiku, Chloe, o dabar pasėdėk ramiai, negalėsiu supinti tavo ilgų plaukų, jei taip spurdėsi, o tu juk nori būti graži?"
„Taip"- kelis kartus linktelėjusi mergina nebeprataria daugiau nė žodžio tik žvelgia į kambario sienasPrasivėrusios kambario durys patraukia tiek psichologės tiek merginos dėmesį. Pro jas įžengęs šviesiaplaukis linkteli Maurai ir ji išeina iš kambario. Mergina stebi jį. Plačiais ir vikriais žingsniais Niall prisiartina prie merginos ir atsisėdęs tiesiai prieš ją pažvelgia į jos akis.
„Kaip jautiesi, Chloe?"- jo ledinę miną pakeičia švelnus žvilgsnis ir šypsena
„Gerai, o tu Niall, ar sapnavai kiškučius?"
Merginos klausimas priverčia vaikiną nuoširdžiai nusijuokti ir tas garsas užpildo erdvę. Keletą akimirkų besijuokęs vaikinas pažvelgia į Chloe . Ranka paglosto jos pečius ir linkteli pora kartų, klausimas pasigirsta iš jo lūpų „Atsimeni ką vakar šnekėjom apie Chriss?"
„Taip, tu jį nuvesi į pūkuotą ir šiltą šalį"- linksmai linkteli ji
„Teisingai, kai jis šnekės su tavimi apsimesk, kad mes nekalbėjome, o vėliau kai Maura atneš vaistus..."
„Vaistus? Man skaudės?"
„Ne, jie skirti ne tau, gerai?"
„Gerai, o tada kam jie?"
„Tu turėsi paimti juos ir suleisti Chrisui, gerai?"
„Taip"
„Šaunuolė, o dabar eime, nenorime , kad atsitiktų kažkas negero"Chloe viena įžengia į kiemą. Jos nuolatinėje vietoje, jau sėdi vaikinas, kuriam nori padėti ji. Pasišokinėdama prieina prie tamsiaplaukio vaikino ir uždeda ranką jam ant peties. Chrisso akys žvelgia į merginą ir lūpos suformuoja šypsnį.
„Sabrina, kaip tu laikais?"- savo delną priglaudžia prie jos skruosto
„Gerai, o kaip tu?"
„Puikiai, laukiu dienos kai tave iš čia išleis"- nusišypso jis
„O kas tada bus?"- jos akyse matosi sąmyšis
„Keliausim į kitą miestą. Man reikės, jog padėtum. Surasim vaikiną vardu – Harry ir turime iš jo atsiimti tai kas priklauso mums. Jam skaudės, bet jis nusipelnė, supranti mane, mergaite?"
„Taip"- kelis kartus linkteli jiMergina stebi kiekvieną jo žingsnį ir tyrinėja veido bruožus lyg bandydama surasti jo silpnąją vietą. Vena iššokusi ant jo kaklo išduoda apie jo įtampą. Tai gali būti taškas , kuriuo ji gali pasinaudoti. Perkėlusi savo supintas kasas nuo nugaros į priekį ji žvelgia į raudoną gėlės žiedą ir lyg užhipnotizuota pradeda linguoti pirmyn ir atgal... pirmyn... atgal... Vaikinas iš kišenės išsitraukia baltą pagaliuką ir sukanda savo dantimis
„O kodėl tu nori padaryti, kad Harry skaudėtų?"- mergina pakreipia galvą ir žvelgia į jo akis
„Jis nuskriaudė mane, nuskriaudė tave. Dėl jo kaltės esi čia, supranti?"- jo akyse matomas toks savi pasitikėjimas, kad tai beveik įtikina ir ją
„Gerai"- linkteli
Po akimirkos pasirodo Maura. Jos akys žvelgia sutrikimo pilnu žvilgsniu lyg perkandusios merginos mintis. Atrodo, kad ji suprato, kas dedasi jos galvoje. Paėmusi švirkštą į savo ranką ji atraitoja merginos marškinius ir beveik priglaudus prie odos, Chloe kairia ranka išplėšia tą daiktą iš jos rankų ir nespėjus sureaguoti vaikinui suleidžia visa turinį į jo kaklą. Jo akyse matosi pakraupimas ir didelis nesusipratimas. Cigaretė iškrenta iš burnos, o akyse tarsi pasimato šešėlis. Atsimerkęs guli ant žemės ir nejuda. Dabar ji mato, kaip atrodė tada ,kai jos protas būdavo apsvaigintas. Iš kažkur atsiradęs šviesiaplaukis su Mauros pagalba išneša vaikiną. Chloe seka įkandin. Jos žingsniai greiti ir netvirti, lyg baimės pilni, nors turbūt taip ir yra, juk pati čia pratūnojo mėnesį ir kelias dienas.
Nubraukusi prakaito lašelius nuo savo kaktos įeina į tą pačią patalpą, kurioje Maura jai dar pynė kasas. Chrisas aprengiamas tais pačiais baltais , tramdomaisiais marškiniais. Atimami visi daiktai aštrūs ir turintys ryšį su išoriniu pasauliu bei jo tapatybe. Išimtas maišelis su baltais milteliais atkreipia jos dėmesį.
„Niall, jis vartoja, ar tai nekeičia vaistų poveikio jam?"
„Chloe? Tu šneki kaip..."
„Žinau, žinau turiu talentą apdumti žmonėms akis"- perverčia savo mėlynas akis
„Mama?"- Niall akys nukrypsta į Maurą
„Nemanau, nebent tai turėtų būti labai stiprūs narkotikai"- pasukioja galvą į šalisNiall surinkęs daiktus ir įdavęs ginklą merginai atsistoja išnešti daiktus. Maura pasišalina ir jau nebegrįžta su vaikinu. Vaikinas atsitūpia prie tamsiaplaukio ir žvelgia į jo akis lyg ieškodamas ženklo, kad tai jo neveikia, tačiau be šalčio daugiau nieko jose neišvysta. Susiraukęs ir vis dar beklūpėdamas atsisuka į merginą.
„Kiek laiko tavo organizmas funkcionuoja normaliai?"
„Nuo šiandien ryto"
„Tu prisimeni vakar dieną?"
„Prisimenu apie planą Chrisui, todėl ir apsimečiau, jog mane vis dar veikia"
„Bet kaip?"
„Kelis kartus taip pavyko išsisuki nuo apsvaiginimo, kai slaugytojai pamanydavo, kad man per didelės dozės"- jos juokas pasklinda patalpoje atsimušdamas į sienas
„Aš..."
„Prisimenu tai, Ni, nepykstu. Man svar... saugokis!"- pastebėjusi Chrisa bepuolantį su marškinių rankovėmis Niall kaklą surinka ji
„Chloe, aš maniau, kad tau jau tikrai protelis susisuko, pasirodo tu protingesnė nė atrodai"- nusijuokiau Chriss beverždamas medžiagą aplink šviesiaplaukio kaklą
„Paleisk jį"- nusitaiko ,tačiau pastebėjusi tik kvailą jo šypseną neleidžia tarti nė žodžio ir šauną tiesiai į jo tarpuakįMedžiagos gabalas atsilaisvina nuo šviesiaplaukio kaklo ir leidžia įkvėpti oro. Su sutrikimu akyse žvelgia į tą merginą, kurią laikė gležna ir silpna, o dabar tai ji išgelbėjo jo gyvybę, kai galėjo to nedaryti, atsižvelgiant į aplinkybes- juk tai jis priežastis- kodėl ji čia?... Merginos rankos nesustabdomai dreba , o akyse matomas šaltis ne juokais baugina. Atsistojęs prieina prie jos ir išplėšia ginklą. Užsikišęs tą metalo gabalą už džinsų delnus priglaudžia prie jos skruostų ir žvelgia į tas šaltas akis. Jos balsas pasigirstas nustebindamas jį.
„Aš vėl tai padariau. Aš prižadėjau sau, kad daugiau to nebedarysiu"- užmerkia savo akis
„Chloe, ko tu nedarysi?"
„Aš...aš nežudysiu"- lyg pakvaišusi pradeda galvą kratyti į šalis
„Paklausyk, Chloe, jei nebūtum to padariusi, jis būtų užmušęs ,turbūt, mus abu, todėl tu nepadarei nieko blogo, jis netgi nenusipelnė gyventi, gerai?"
„Bet..."
„Niekas nuo to nepasikeičia, tai tarsi savigyna, apie tai niekas nesužinos, gerai?"
„Ačiū"- su viltimi balse prataria Chloe
„Važiuojam namo"
„Namo? Į Angliją?"- staigiai pakelia savo akis
„Taip"
„Nenoriu"
„Kodėl? Jie visi tavęs ieško"
„Bet Alisha ir ką aš padariau Harry..."
„Tu gali tai ištaisyti"
„Kaip?"- surinka ši
„Aš tau padėsiu ,gerai? Jei nori , mes galime nuslėpti ,kad tu kažką prisimeni ir tu gali gyventi iš naujo"
„Ne"- papurto ji savo galvą „Mes grįšim, susigrąžinsiu viską kas priklauso man ir padėsiu tau tvarkytis su tokiais kaip jis"
„Tai reiškia, kad mes draugai?"
„Taip, draugai"- jų rankų paspaudimas lyg naujas sandoris
![](https://img.wattpad.com/cover/112571862-288-k358952.jpg)
YOU ARE READING
Again
Teen FictionIstorija nutraukiama (neaišku ar dar bus rašoma) Alisha-17mete mergina, kuri nepraleidžia nei vieno vakarėlio. Nelegalios lenktynes (teistumas 15metu nepilnameciu kolonija)-gyvenimo būdas. Kol merginos tėvai nežuvo autoavarijoje, ji gyveno LA, tačia...