Again

24 skyrius

"Actions always prove why words mean nothing"
__________________________________________

Chloe P.O.V

Mažutės mergaitės kūnas be perstojo drebėjo, išduodamas jos baimę ,o galbūt skausmą ir neviltį? Tamsūs ,trumpi plaukai išsitaršę ir suvelti, mėlynos akutės- tokios stiklinės it sagutės. Maži kristalėliai niekaip nenustojo birti žemyn skruostais, suvilgydami krauju išteptus megztuko rankogalius.  Paraudęs skruostas išdavė apie jaučiamą perštėjimą, jaučiamą smaugimą. Šiandien tik dar viena iš tų dienų kai dvylikametės mergaitės pažymių knygutėje atsirado mažesnis įvertinimais nė aštuoni, netgi penki. Sulenkusi kojytes per kelius ir priglaudusi juos prie krūtinės, nevalingai kūkčiojo, išsiduodama kur besislepianti. Greiti ir sunkūs žingsniai pasigirsta virtuvėje. Mergaitė sulaiko kvėpavimą. Staiga nuvirtęs stalas tampa priežastimi riksmo - atsimušančio į sienas, susimaišiusio su kūkčiojimu pasklidimo erdvėje. Didelės ,moteriškos rankos sugriebia ir taip išsidraikiusius mergaitės plaukus , timteli- priversdamos atsistoti. Per veido ir galvos odą jaučiamas tempimas tik paskatina ašaras riedėti sparčiau. Mergaitės akys užsimerkia ir kelis kartus pakartojusi maldelę atmerkia savo nuverktas akis, žvelgiančias į moters veidą.

"Tu- niekam tikusi, nesugebi net mokintis"- sugriebusi už mažų ausyčiu moteris stipriai pakrato mergyte, priversdama ausyse jausti pulsaciją

"Tu-brudas , niekam tikęs vaikas. Už ką mane Dievas taip baudžia, ką tokio padariau,kad atsiradai tu? Nedėkinga, išpaikinta mergišia"- jos žodžiai smigo mergaitei į krūtinę, bet nebe taip kaip anksčiau

Nusviedusi mergaitę kaip kokią lėlę ant sofos, atsitrenkusios į sieną, išeina palikdama vieną tvarkytis su ,atrodo  viso pasaulio bėdomis ir skausmu. Atsigulusi ant šono prisitraukia savo kelienius prie krūtinės, juos apkabindama ir tyliai sau po nosimi murmėdama ,o gal labiau prašydama, kad Dievas ją išgelbėtų, kad pasiimtų ją pas save, kad baigtųsi visas skausmas. Tyliai sumurmėjusi kažką panašaus į 'nekenčiu tavęs, nekenčiu savo gyvenimo, noriu numirti' priverčia pasigirsti žingsnius. Susitraukia dar labiau lovos kamputyje ir pasigirdus balsui užsidengia ausis, nebenorėdama daugiau nieko girdėti.

"Tu esi mažiau nė niekas, girdi mane? Tu esi šiukšlė, tik mažytis kirminėlis, kuris nereiškia nieko šiame pasaulyje. Niekas!"

"Aš nesu niekas! Aš nesu niekas" - kartojo sau mergaitė

"Tu esi blogiau nė niekas!"

"Nesu!"

"Aš nesu!"- surikusi tamsiaplaukė mergina atsisėda savo lovoje. Jos akys klaidžioja po kambarį lyg kažko ieškodamos, lyg bijodamos kažką išvysti. Garsus ir tankus kvėpavimas neritmingas ir gąsdinantis. Krūtinė kilnojasi , o mėlynose akyse ,stebinčiose tamsą kambaryje, prisitvinksta ašaros. Prisitraukusi savo kelius, ant kurio vieno puikuojasi kelių mėnesių mėlynė, apsikabina ir sakandusi, tyliai kenčia, nenorėdama išsiduoti, nenorėdama parodyti,kad tos moters buvimas čia - taip veikia.

Tamsios plaukų sruogos ,prilipusios prie skruostų. Akys- paburkusios, o paakius puošia jau pradėję ryškėti ratilai. Lūpos sučiauptos, tačiau vienoje iš jų matomas nežymus ,buvęs sukandimas, privertęs kraują bėgti ir krešėti. Atsisėdusi ir nukėlusi kojas nuo čiužinio, susiduria su šaltomis grindimis. Apsikabinusi savo pačios liemenį ir su tyliu kūkčiojimu praveria balkono duris. Šaltas vėjas priverčia pašiurpti odą, tačiau ne pačią merginą. Išeidama į balkoną dar spėja prigriebti cigarečių pakelį. Atsinena kada pirmą kartą pradėjusi vartoti šį šūdą, būtent per ją. Išsitraukusi ir priglaudusi ,baltu popieriumi padengtą tabaką , sau prie lūpų pridega , šonu atsiremdama į turėklus. Kartus ir kartu nemalonaus kvapo įkvėpimas užpildo jos kvėpavimo takus. Plaučiai prisipildo šiluma,o pats kūnas atsipalaiduoja.