Again

51 skyrius

Chloe P.O.V

Švelnus, pavasariškas vėjelis glostė skruostus, lyg galėtų sumenkinti paraudimą. Trumpi, tačiau ryškūs ir kartu akinantys saulės spinduliai rodė kelią, apšviesdami nelygų giraitės takelį. Maži, erzinantys vabalėliai skraidžiojo aplink, retkarčiais lyg kokie parazitai prilipdami ir it vampyrai siurbdami kraują. Ritmingas, tačiau gilesnis nė visuomet kvėpavimas girdėjosi trisdešimties centimetrų atstumu. Juodi, nebrangūs, su rožinio atspalvio raikšteliais , storesniu nė  paprasti bateliai baltu padu, bėgimui skirti dabinosi rytine rasa ir smėlio kruopelėmis. Juodos spalvos timpos su violetine juostele aptempė sportiškas merginos kojas. Violetinė Nike Pro , ilga rankovė bliuzelė, aptempė likusį kūną. Tamsūs plaukai buvo surišti juoda gumele į aukštą uodegą, sulaikančią nuo sruogų kritimo į akis. Keletas prakaito lašelių nutekėjo į akis. Pajutusi nedidelį, tačiau nemalonų graužimo jausmą patrina akis ir bėga toliau, nesustodama.

„Žinai, aš nesu pratusi kelti taip anksti"- draugės balsas pasiekė Chlo ausis, nesustodama apsigręžė ir bėgo atbulomis stebeilydama ją

„Tai tik penkios ryto"-  tamsiaplaukės veide pasirodo šypsena, priešingai nė šviesiaplaukės, kurios mina tik ir rėkia :'Ar tu juokauji?'

„Tokiu metu , man dar priklauso grožio miegas"

„Gražesnė nebebūsi, Alisha"

„Ar tu iš manęs tyčiojiesi?"

„Argi aš drįsčiau?"- sarkastiškas juokas pralinksmina ir vis dar neprabudusią šviesiaplaukę

„Būtent, tu, ir drįstum. Kiek liko?"- prisilaikydama už dešiniojo šono pakelia akis į draugę

„Dar tik trys kilometrai"- nuoširdus Chloe juokas pirmas toks, po to įvykio, todėl Alishai tai didelė staigmena

„Noriu mėsainio"- tylūs atodūsis išsprūsta iš merginos lūpų

„Už mėsainį plius du kilometrai"- žaismingai mirktelėjusi tamsiaplaukė nusisuka ir pasileidžia pirmyn

„Tu nori, kad aš mirčiau?"

„Ei, kapitone, daugiau energijos"- surinka Chloe ir pasukusi dingsta iš merginos akiračio

Bėgdama drąsiai žvelgia pirmyn, visiškai nesidairydama, nebent retkarčiais atsisukdama atgal –patikrinti draugės. Telefonas rankoje suvibruoja, pranešdamas apie naują ,gautą pranešimą. Suraukusi antakius ir nuleisdama žvilgsnį nuo kelio, tačiau vis dar nesustodama truputį prilėtina. Suprakaitavę delnai vos išlaiko ,nenuslydus mobilųjį aparatą. Suvedusi po kelių nesėkmingų bandymų reikiamą skaičių kombinaciją spusteli ant apskritimo. Sutrikimas aiškiai įžvelgiamas jos veide, dar kelis kartus perskaičiusi laiškelio turinį pakelia akis. Apsidairo. Mėlynos akys sustoja ties gintarinio atspalvio. Lazdyno riešuto atspalvio plaukai lengvai sušiaušti vėjelio krenta ant kairiosios pusės. Pašaipi šypsenėlė. Pakračiusi galvą į šalis įbėga į parko teritoriją, ant asfaltuoto takelio. Gana greitai prisiartinusi prie vaikino šiek tiek sudvejojusi apkabina , pasisveikindama.

„Ką čia veiki?"- šiek tiek pridususi prasitaria

„Tikrinu, ar gerai tave pažįstu"-permeta ranką per jos pečius

„Pasilaikyk atstumo, smirdžiu"- susiraukia mergina

„Man tas pats"- nusišypso

„Man ne"- suraukia savo nosį

„Kaip laikaisi?"- šiek tiek surimtėjęs vaikinasi suklūsta

„Man viskas gerai"- kiek piktesniu balsu nė visada sumurma sau po nosimi, prisiminusi žalių akių savininką