Again

6 skyrius

"I want to be the person your'e scared to lose"
__________________________________________

Chloe P.O.V

„Alison, nepurkštauk, pati matai, kad jos žingsneliai geresni nė tavo, o apie skraiduolės įgūdžius patyliu"- Chloe piktas balsas pasklidęs patalpoje nutildė mergina, kurios ego silpnina naujokės pasirodymas ir jaučia, kad gali lengvai ją pakeisti
„Gerai"- pasigirsta Alison burbėsis ir po kelių akimirkų garsus durų trenksmas
„Aš nurausiu jos plaukus"- supykusi ir išvargusi mergina , nusimetusi savo karūna ir užsidėjusi žudikės kaukę, patraukia durų link, paskui ją ir kitos komandos narės
„Alison!"- koridoriumi nuskamba piktas Chloe balsas
„A?"- pasigirsta tylus murmtelėjimas, lyg išsigandusios pelytės, už merginos nugaros
„Kas čia buvo? Nervai nelaiko?"- ryžtingi merginos žingsniai priverčia išsigąsti Alison ir trauktis tolyn
„Aš tiesiog..."
„Kalbėk!"- surinka iš pirmo žvilgsnio rami atrodanti mergina
„Nenorėjau..."- suburba Alison
„Kad daugiau tokių isterijų nematyčiau, nelipsi man ant galvos"- piktas Chloe žvilgsnis tarsi kiaurai perskrodžia ją
„Nebus"
„Džiugu, kad supratom viena kitą, likusios- laisvos, sunki treniruotė buvo susitiksim rytoj. Kadangi varžybos ne už kalnų, susitariau su Direktoriumi, visai komandai bus pateisintos pamokos, vietoje jų, turėsime ilgą treniruotę, nusiteikite jai. Prie mūsų rytoj prisijungs ir vaikinai, taip , kad kaip pasirodysite jau yra jūsų rūpestis nebe mano. Laisvos!"

Greitai pasišalinusios merginos priverčia pro Chloe lūpas išsprūsti tylų ir nusivylimo pilną atodūsį. Tai sritis ir veikla, kurią mergina myli labiausiai, tačiau energija ir nervai ,kuriuos aukoja čia, kartais pasirodo be prasmei , o tai koks rezultatas būna- vertas tik tiek, kiek šuns sukramtyti batai. Susirinkusi savo daiktus ir išjungusi aparatūrą mergina pasišalina iš pastato, kuriame praleidžia didžiąją dalį savo dienos. Lauke stovintis juodas, ‚Roadster' motociklas priverčia nušvisti merginos veidą. Rankos tvirtai įsikabina į rankenas, o kojos tvirtai priremtos prie metalinio žirgo. Vėjas veliantis jos tamsius plaukus primena apie tai, kad šalmas likęs spintelėje. Nusispjovus į tokį saugumo nepaisymo elementą pasileidžia tos prieplaukos link, kurioje vyksta lenktynės. Tai kelios dešimtys už miesto, bet verta, nes tai ką jauti tuo metu, priverčia jaustis ypatingai, adrenalinas užplūstantis venas suteikia azarto jausmą, noras laimėti perkopia visas ribas ir taisyklės nebegalioja.
Privažiavusi tą vietą mergina užsisega odinį švarkelį ir pagriebusi lyg jai paruoštą šalmą išplėšia iš naujoko rankų. Susikišdama plaukus tikisi nuslėpti savo tapatybę. Privažiavusi finišo liniją šypteli , tačiau greitai jos veide šmėkšteli sumišimas išgirdus vedėjo žodžius – „Dar nesame turėję tokios garbės, šiandiena lenktynėse turime kelio karalių ir karalienę". Mergina nurija gumulą užstrigusį gerklėje ir supratusi, kad laimėjimas priklausys nuo to ar ji pasiduos jo įtakai ar ne. Užmerkusi savo akis , kelis kartus sau pasako: „Aš galiu. Aš galiu. Aš būsiu pirma. Aš būsiu pirma". Atmerktos akys spindi pasitikėjimu savimi ir prieš tai buvęs nepasitikėjimas ir sutrikimas dingsta per akimirką. Pasukusi savo galvą į dešinę , per tris vaikinus nuo savęs ji pastebi jį. Jo šypsena matoma per šalmo stiklą. Pasigirsta šūvis ir mirktelėjęs vaikinas pirmas nurūksta gatve. „To jau nebus, mažuti"- tai sau pasakiusi Chloe veržiasi į priekį. Nustebusius vaikinus palieka sau už nugaros ir ties antruoju ratu pasiveja žalių akių savininką. Jo šypsena praplatėję ir dar šiek tiek pagazuodamas išsiveržia į priekį. Mergina pasinaudoja proga ties staigiu posūkiu ir jo sulėtinimu , nedaro tokios pat klaidos, o paspaudus dar daugiau susidoroja su staigiu posūkiu ir išsiveržia į priekį. Finišo linija pasiekiam ranka tik pasigirdęs padangų cypimas ir metalo su asfaltu sąlyčio garsas išblaško jos dėmesį ir priverčia ją sustoti. Apsisukusi pastebi jį gulintį ant šalto betono ir žvyro mišinio, nerodantį jokių gyvybinių funkcijų buvimo. Merginos akys išsiplečia ir pamiršusi visą siekį laimėti ,palikusi motociklą ,ji pribėga prie vaikino. Visi susirikiuoja ratu aplink ir lyg negaliai nedaro nieko.
„Psichai , Jūs, skambinkit greitajai"- jos drebantis balsas nuskamba per aikštelę
„Tu, žinai, kad negalim"
„Nepaliksiu jo mirti"- surinka ji ir pagriebusi kažkokios mašinos raktelius pasileidžia aikštelės link. Pultelio spustelėjimas ir sužybsėjusios lempas nurodo reikiamą mašiną. Įsėdusi greitai įsiveržia į aikštelę ir išlipusi puola prie vaikino.
„Nestovėkit taip, padėkit jį įkelti"- greitai sureagavęs vedėjas pripuola prie Chloe

***

„Ar galiu užeiti?"- vos išėjus daktarui prisistato mergina šalia
„Panele, jau vėlu..."
„Aš žinau kiek valandų, tačiau klausiau ne to"- jos balsas nuskamba grėsmingiau nė visada
„Prašau"

Merginai įžengus į palatą , jos akys prisipildo ašaromis. Vaikinas, kurio šypsena glostydavo jos širdį, gulėjo nepatogioje, ligoninės lovoje. Jo veidą temdė patinimai ir mėlynė per visą dešinįjį skruostą. Jo akys užsimerkusios. Sunkus ir neritmingas kvėpavimas, tai buvo priežastis vamzdelių prijungtų prie jo. Laidai ir vamzdeliai. Kelis kartu giliai įkvėpusi ir iškvėpusi Chloe priėjo prie lovos ir atsisėdusi į šalimais esantį , nepatogų krėslą paėmė jo ranką savosiomis. Švelniais prisilietimais, kuriuos kėlė jos pirštų galai, glostė tuos sužeidimus. Prisitraukusi krėslą arčiau lovos susikėlusi kojas sukryžiavo įsitaisydama patogiau ir nesiruošdama niekur išeiti. Mažos ir gležnos rankos ,palyginus su vaikino, laikė Harry delną.
„Tik nesugalvok manęs palikti"- su ašaromis riedančiomis jos skruostais nusijuokė mergina „Nebūk, tok šūdžius ir negalvok tik apie save. Man tavęs reikia čia. Kas glumins mane savo pasirodymais? Kam pasakosiu paslaptis? Su kuo apkalbėsiu žmones ,kurie man nepatinka. Kas tyčiosis iš manęs? Aš tau dar daug nepasakiau"- balsas kupinas skausmo užlūžta
Keletą valandų besėdinti mergina, žvelgia į vieną tašką , kartas nuo karto žvilgtelėdama į lovoje gulintį asmenį ir kartodama, kad dar ne viską jam yra pasakiusi. Jos tonas rimsta ir slopsta. Akys apsunksta .Galva atsiremia į lovos kraštą , šalia vaikino rankos. Paskutinės ašaros nusirita skruostais ir jos kvėpavimas sulėtėja.

„Chloe"- švelnus balsas tarsi angelo pasiekia jos ausų būgnelius, tačiau mergina neprisiverčia atmerkti akių „Chloe, mažyle"- pirštų galai perbėga jos skruostu
Jos galva pakyla ir pasukiota į šalis sustingsta. Staigiai atsimerkusios akys stebi vaikiną. Prišokusi prie jo, apkabiną jo kaklą, pastebėdama, kad vamzdelių nebėra.
„Šūdžiau, tu, mane taip išgazdinai"- jos veidas pasislepia jo kaklo įlinkį ir nepastebėtos ašaros padaro savo kelią skrostais žemyn iki vaikino pečių
Vaikino ranka pakyla iki jos nugaros ir švelniai, lėtais , guodžiančiais judesiais glosto Chloe nugarą. Tik po gerų penkių minučių atsitraukusi žvilgteli į jį ir pastebėjusi jo šypsenėlę , kuria bandęs paslėpti skausmą, pratrūksta vėl.
„Nagi, viskas gerai, ateik"- lėtai ir atsargiai pasislenka priimdamas mergina šalia
„Neįsivaizduoju kaip aš gyvenčiau jei tau kažkas atsitiktų"- sumurma ji apsikabinusi vaikiną per liemenį , įsikniaubusi į jo kietą krūtinę
„Tu prabuvai čia visą naktį?"- tylus vaikino balsas priverčia ją pakelti savo akis ir pažvelgti į jį
„Negalėjau tavęs palikti, tik ne tokį"- jos akyse šmėsteli skausmas, pažeidžiamumas ir jausmai, kurių jis nesupranta
„O kaip mokykla, tavo treniruotės?"- suraukia savo antakius
„Man svarbiausia tu, todėl nedrįsk man to prikišti"- sumurma į jo krūtine
„Mažoji mano princesė"- nuo nuoširdaus juoko suvibruoja jo krūtinė
„Mano princas"- jos veidą papuošia šypsnis prisiminus tuos laikus, kai jie buvo mažesni ir pasakos motyvais elgėsi ir žadėjo susituoksiantys vieną gražią dieną
„Kam nors sakei, kad aš čia?"
„Ne, buvo vėlu ir apie tai net nepagalvojau"- susikremta ji
„Geriau, kad niekas nežinotų, mažiau klausimų bus"- šypteli jis ir lūpas priglaudžia prie merginos kaktos
„Tai turbūt ir nežadi eiti, kol manęs neišleis?"- kilsteli antakį
„Nesitrauksiu nė per žingsnį"- kilsteli smakrą
„Ir kai keliausiu pas nykštukus eisi kartu?"- nusijuokia jis
„Jei reiks taip"- tvirtai atsako ji
„Aš nemažas vaikas"- pavarto savo žalias akis
„Ne, bet tu aš tave my...bet tu mano geriausias draugas ir būsiu šalia iki to kol pasveiksi"- greitai pasitaiso ji