Again

8 skyrius

"And that moment everything was perfect"
____________________________________________

Chloe P.O.V

"Liaukis!"- linksmas merginos balsas užplūdo palatos erdvę. Šypsena nedingo nuo jos veido, o paraudusios ir išvargusios akys švietė laime. Vaikino rankos nustojusios kutenti Chloe kūną ilsėjosi ant jos liemens. Žaizdos buvo jau pradėjusios gyti ir nustoti bjauroti šį angelą. Praėjusios penkios dienos vaikinui buvo lyg atostogos, o šalia jo užsnūdusiai merginai šioks toks nuovargis, tačiau kaip kompensaciją – buvo šypsena ir žalios, švytinčios akys. Merginos kūnas priminė kačiuką , susirangiusį prie židinio, tik skirtumas buvo tame, kad gulėjo ne prie židinio, o to vaikino, nuo kurio slėpė daug ką. Pasigirdęs durų atsivėrimo garsas privertė žalias akis pakilti ir išvysti tą žmogų, kuris kėlė susierzinimą ir pykti tekėti jo venomis.
„Ką , tu, čia darai?"- aštrus ir kandus tonas pasklido po erdvę, o suvibravusi krūtinė prižadino prisnūdusią merginą
„Louis?"-nuostabos balse jai nepavyko nuslėpti
„Mums reikia pasikalbėti"- žodžiai nuskambėjo tvirtai ir užtikrintai kas suintrigavo ją
„Gerai"- atodūsis išsprūdo iš jos lūpų ir pradėjusi keltis pajuto ranką suspaudžiant jos riešą
„Neik"- keistai maldaujantis žvilgsnis trikdė jos kiekvienos kūno ląstelės darbą ir širdį vertė plakti greičiau
„Chloe, tai dėl to"- Louis žvilgsnis pasakė daugiau nė žodžiai, o nieko nelaukusi mergina kartu su juo pasišalino iš palatos
„Tu grįši pas mane"- tvirtai pasakė Louis
„Kodėl taip manai?"- garsus merginos juokas nuaidėjo koridoriumi
„Pamiršai, kad žinau daugiau nė jie?"
„Tu nedrįsi"- jos išsiplėtusios akys spinduliavo išgąsčiu ir nepasitikėjimu savo jėgomis
„Chloe, tu , man pažįsti, žinai, kad jei labai noriu , aš griebsiuosi bet ko"- mirktelėjo
„Ką nori, kad padaryčiau?"- tylus atodūsis išsprūdo iš jos lūpų, o nuleistos akys ir raukšlėmis pasidabinusi kakta – buvo jos ženklas, skelbiantis pasidavimą ir baltą vėliavą jo valdžiai
„Susirink daiktus ir važiuojam"- tarstelėjo ir pradėjo eiti, o mergina paskui paskutinį kartą žvilgtelėjusi į palatos duris su apgailestavimu akyse
Tvirta vaikino ranka sugriebė merginos ir naudodamas šiek tiek per daug jėgos tempėsi ją paskui. Pro ligoninės duris juos išeinančius pastebėjo keletą merginų ir nesigėdydamos mėtė susidomėjimo vaikinu pilnu žvilgsnius. Chloe tikėjosi, kad nors viena patrauks Louis dėmesį, tačiau ne. Pasiekus mašiną vaikinas atlapojo dureles ir gana grubiai įstūmė ją į mašiną. Prisegusi diržą mergina žvelgė pro langą. Jos dėmesys atitrūko nuo besiliejančių vaizdų, užkliūdamas už vaikino rankos, glostančios jos kelį.
„Tai- nieko nekeičia"- piktas balsas pasklido po automobilio erdvę, priversdamas susiraukti vaikiną
„Mes dar pažūrėsim"- mirktelėjo ir sustojęs prie apleisto sandėlio išlipo
Priėjęs prie keleivio durelių, plačiai atlapojo jas ir ištempęs Chloe už rankos vertė žingsniuoti paskui save per netvarkingas ir sugadintas trinkeles. Susipynusios merginos kojos privertė ją suklupti, turbūt, jei ne jo ranka tvirtai spaudžianti josios , Chloe gulėtų palei jo kojas. Susiraukęs jos veidas, bylojo apie patirtą skausmą, perštėjimą dėl gniaužtų. Vos jiems įėjus pro duris vaikinas kiek stipriau ją stumtelėjo ,priversdamas jos kairįjį šoną susidurti su stalo kampu ir sukelti skausmą. Nespėjusi sureaguoti ji pajautė adatą smigusią į jos ranką.
„Kas po velnių tai yra ,Lou?"- piktas balsas išsprūdo iš jos lūpų
„Tai šiek tiek tave apramins"- patraukė tai nuo jos rankos
„Tu mane apsvaiginai?"- jos balsas buvo kiek ramesnis, o akyse viskas pradėjo mirguliuoti
„Tai tavo pačios labui"- tai buvo žodžiai po kurių merginos akys užsimerkė, kūnas atsipalaidavo

Pabudusi po kelių valandų tamsiaplaukė visiškai nesiorientavo aplinkoje. Burnoje viskas lyg dykumoje. Gerklėje tarsi gaisras. Akys degė, priversdamos mirksėti ją daugiau. Organizmas reikalavo kažko, tik ji dar neįstengė suvokti ko. Protas neveikė taip kaip visada. Pradėjusi eiti susigriebė už durų staktos ir kelis kartus giliau įkvėpusi išėjo į koridorių. Tamsus ir ilgas takas baugino, o pabaigos nematyti.
„Louis!"- suriko ji, tačiau atsako nesulaukė
Nerangiais judesiais praėjusi koridorių, kuris atrodė nesibaigs niekada pasiekė laiptus. Stipriai įsikibusi į turėklus pradėjo leistis jais žemyn. Įveikusi pusę, kelis kartus užmerkė ir atmerkė savo akis, tačiau praradusi orientaciją suklupo ir nusirideno likusia laiptų dalimi žemyn. Skausmo dejonė išsprūdo iš jos lūpų. Besilaikydama už turėklų pabaigos atsistojo ir įsikabinusi į savo dešinįjį šoną, kuriame plieskėsi skausmas patraukė pusėn, iš kurios girdėjosi balsai. Svetainėje sėdėjo Louis ir dar nematyti , pavojingai atrodantys vaikinai.
„Chloe, mažute, pabudai"- Louis veide pasirodė šypsena pastebėjus jos būseną
„Kas man?"- šalti prakaito lašeliai matėsi ant jos kaktos, o girgždantis balsas bylojo apie sausrą burnoje
„Mažute, eime, aš tau duosiu vandens"- atsistojęs vaikinas apkabino jos liemenį priversdamas išleisti skausmo pilną dejonę dėl stipriai prispaustos rankos prie jos šonkaulių
„Kas man yra?"- sumurmėjo ir pridėjo stiklinę ,kupiną vandens, sau prie lūpų

Keli godūs gurkšniai pasiekė jos gerklę, priversdami šiek tiek atsigauti, tačiau adata smigo į jos ranką ir jos išsiplėtusios akys žvelgė į vaikiną. Jo veide žaidė keista šypsenėlė ir paėmęs iš jos rankų stiklinę padėjo ant šalia stovėjusios spintelės. Prirėmęs prie sienos jos kūną, viena ranka sugriebė jos abejas ir su jėga trenkė prie sienos , priversdamas Chloe kūnu nusiristi skausmo bangą. Kita ranka palindo po jos marškinėliais ir pasiekęs sužeistą šoną, suspaudė jį. Mergina suklykė nesavu balsu ir užmerkusi akis kelis kartus giliai įkvėpė. Lūpos ant jos kaklo odos buvo paskutinės ką jautė prieš užmerkdama akis.
​„Kelkis!"- piktas balsas pasiekė jos ausų būgnelius
Lėtai pravėrusi savo akių vokus bandė orientuotis aplinkoje, tačiau negalėjo suprasti kas vyksta. Atsisėdo ant lovos krašto ir pajuto tą patį deginantį jausmą gerklėje, sausrą ir karštį akyse. Pagriebusi buteliuką nuo stalo pradėjo tuštinti jo turinį, jausdama palengvėjimą ir lengvumą.
„Jie visi čia, jei tu prasižiosi, ar pasakysi tai kas man nepatiks, patikėk aš tai išklosiu ir nepasigailėsiu tavęs"- sugriebęs už kaklo privertė ją atsistoti ir išmesti vandens buteliuką iš rankų
„Einam"- tempė ją laiptais žemyn

Merginos akys apsiblausė ašaromis. Svetainėje sėdėjo Harry, Niall, Liam ir Alisha. Tačiau be žalių akių savininko jos akys nematė daugiau nieko. Jos žvilgsnis susirakino su jo. Vaikino akys išsiplėtė pastebėjusios jos būseną. Raudonos akys, išsiplėtę vyzdžiai bylojo kažką negero. Pamėlusios lūpos tam nepadėjo. Jis atsistojo ir norėjo žengti artyn, tačiau merginos perkreiptas skausmo balsas pasklido po patalpą.
„Ką čia darot?"
„Mes jaudinomės"- pasakė Harry. Jo žaizdos buvo beveik pranykusios, tik keli įbrėžimai puikavosi ant jo veido. Mergina atsipalaidavo matydama, kad jam geriau
„Nėra tam pagrindo, ar ne , mažute?"