Again

26 skyrius

"I'd rather brake my own heart than brake yours"
_________________________________________

Chloe P.O.V

Garsus čirškėjimas pažadina merginos protą, siųsdamas signalus kūnui prabusti. Šiandien yra ta diena. Didžiosios metų šventės jau ne už kalnų. Labai keista, kad būtent jas planuoja praleisti su draugais, o ne tame pačiame esančiame name. Šitos išvykos laukė visą mėnesį, tačiau suvokimas toks trapus ,kad tikėjimas dar neduoda suprasti,kad jau šiandien  vakare, turbūt besileidžiant saulei, o gal ir anksčiau, kas čia žino? Mėlynos akys gyvai pamatys to nuostabaus miesto grožį. Atsivėręs vaizdas užgniauš kvapą, o visas blogas emocijas, bent jau taip viliasi, ištikrūjų pakeis džiaugsmas.

Priėjusi prie spintos, atveria jos duris išsitraukdama jau sukrautą- paruoštą lagaminą. Išsitraukusi pakabą, ant kurios kabėjo tvarkingai paruošti rūbai ,kartu su jais rankoje, nužingsniuoja į vonios kambarį. Vandens lašai ritosi jos kūnu, sukeldami širpulius. Tai buvo būdas ,kuris turėjo ją prabudinti. Šis planas ėjosi nebe taip gerai. Akys paraudusios, jose atsispindėjo miego stoka, galbūt baimė ir dalis skausmo, tamsūs ratilai puošė jos nuovargiu pasidabinusį veidą. Išlipusi iš dušo, įsisuko į rankšluostį. Plaukų šepečiu padedama susitvarkė plaukus, o šiltas vėjalis visus juos išdžiovino. Pagriebusi tiesintuvą, sumažino susiformavusių bangų skaičių iki kol jų visai nebeliko. Neprisivertė naudoti jokio makiažo vien dėl to,kad jis tik dar labiau išryškintų pavargusias akis. Apsivilkusi baltas, platesnes kelnes su keletą įplyšimų per kelius, pašalinusi rankšluostį ir pasidabinusi juoda, neriniuota liemenėle nužvelgė likusią aprangą ir pervertusi akis grįžo prie spintos, išsitraukdama juodą, didoką, per galvą užsivelkamą , vyrišką džemperį. Palikusi viską taip- kaip dabar- sujauktą užsidėjo akinius nuo saulės su tikslu- paslėpti , įsidėjo mobilųjį su pasu , pinigine į megztinio priekyje esančią kišenę. Sugraibo lagamino rankeną ir kuo tyliau išeina iš namų netardama nė žodžio. Ne dėl to, kad ankstus rytas ir nenori nieko žadinti, o turbū dėl to,kad nenori matyti savo tobulai netobulos šeimos su ragana prieš akyje.

Dar šiek tiek teko luktelėti ,kol pasirodė autobusas. Išlipęs vairuotojas įdėjo merginos lagaminą į šone esančią bagažinę ir grįžo į autobusą , kartu su mergina pašonėje. Autobusas buvo perpildytas futbolo komandos žaidėjų ir palaikymo šokėjų. Nenusiimdama akinių nuo saulės ir pastebėjusi vietą šalia Niall patraukė tos vietos link, sulaukdama žalių akių stingdančio žvilgsnio.

"Labas rytas"- tylūs žodžiai ir girgždantis balsas pasiekia šviesiaplaukio ausis, išduodamas merginos būseną

"Eikš"- tarsteli ir vos jai prisėdus apsikabina

"Kaip jautiesi ?"- merginos klausimas atkreipia šviesiaplaukio dėmesį

"O tu?"- tai nuskamba kiek per daug globėjiškai

"Viskas pasikeis ,kai nuvyksim"- sudeda vis daugiau pastangų,kad akys neužsimerktų,bet veltui. Kvėpavimas sulėtėja, o rankos aplink vaikino liemenį atsileidžia.

Žvelgdamas į merginą, lengvai snūduriuojančią ant kito rankų suraukia savo kaktą ir nukreipia žvilgsnį į vaizdus besikeičiančius už lango. Miestas toks tylus, ramus ir nejudrus,kad tai beveik migdo. Pirštais paliečia mobiliojo ekraną ir jame pasirodo skaičiai, nusakantys ,jog dar nėra nė šešių ryto.  Perbraukia ranka per savo plaukus ir skęsta apmastymuose. Atrodo, dar visai neseniai viskas buvo kitaip. Kad ir kaip bebūtų visuomet yra bet... Pasirodo žodžiai žeidžia, žodžiai keičia, žodžiai gali viską apversti aukštyn kojomis, tačiau vistiek veiksmai palieka kažką tokio ,ko neatitaisysi.

Atsirėmė kakta į vėsu autobuso stiklą. Apsunkę akių vokai vis labiau merkėsi. Miegas vis labiau glemžėsi pavargusį, nukamuotą protą, o širdis vis labiau sruvo. Ar tai kerštas jam už tuos dvejus metus? Ar tai dėl to, kad anksčiau nekreipęs į ją dėmesio? Viskas dėl ko?