10571 [Baigta]

11 Dalis

Rose POV

- Taip, būtų puiku jeigu atvažiuotum manęs po gitaros pamokos, - pasakiau Tom telefonu.
- Gerai, lauksiu tavęs aikštelėje prie centro, - pasakė jis. Galėjau garantuoti, kad nusišypsojo.
- Susitiksim, iki, - pasakiau ir padėjau ragelį. Vakar iki išnaktų kalbėjau su Tom. Jis toks nuostabus žmogus! Jam patinka menas, jis turi puikų muzikos skonį, jam patinka pica su grybais ir kumpiu, aštuntoje klasėje buvo prasivėręs auskarą antakyje, bet jis jam nepatiko taigi nusprendė jo nebenešioti... galėčiau vardinti ir vardinti. Jau senai nesijaučiau tokia laiminga. Nejaugi pagaliau man pavyks pamiršti Charles?
Įsimečiau į rankinę kelis daiktus ir nusileidau laiptais žemyn. Tėtis darbe, o Rose iš pat ryto nulėkė į paskaitas, niekada taip anksti nevažiuodavo, kuo toliau tuo labiau man pradeda atrodyti, kad ji turi vaikiną. Na galbūt ir aš netrukus turėsiu, na, bet neužbėkime įvykiams už akių. Pirmiausia man reikia nuvažiuoti į gitaros pamokas ir susitikti su Luke.
Sėdėjau taxi ir stebėjau pro mašinos langus besikeičiančius vaizdus. Labai jaudinausi dėl šiandien – Tom sakė, kad nusives mane į kažkokią gražią vietą. Aš netgi pasidažiau ryškiu raudonu lūpdažiu ko pastaruoju laiku nedarydavau.
Pagaliau taxi sustojo prie reabilitacijos centro ir aš grakščiai iššokusi iš mašinos nuskubėjau į liftą. Ten stovėjo du vaikinai, jie Luke draugai atpažinau juos iš google.
- Tu Rose tiesa? – paklausė į mane atsisukęs Calum.
- Aha, - atsakiau ir pasitaisiau plaukus. Kažkodėl buvo labai nejauku.
- Taigi štai dėl ko Luke eina iš proto, - murmtelėjo jis draugui.
- Ką? – paklausiau, nes nelabai supratau ką jis turėjo galvoje.
- Nieko, viskas gerai, eini į pamoką? – pasiteiravo jis.
- Taip, - trumpai atsakiau, nenorėjau su juo bičiuliautis, jis į mane žiūrėjo labai keistu žvilgsniu lyg į nusikaltėlę.
- Sėkmės, - burbtelėjo kitas vaikinas – Michael prieš atsidarant lifto durims. Išlipau ir kelias sekundes pastovėjau, nes nesuvokiau kas čia ką tik įvyko. Kelionė liftu prilygo tardymui areštinėje. Nors vaikinas nieko blogo ar labai tiesmuko nepasakė, bet jo balso tonas ir žvilgsnis tiesiog slėgė. Vaikystėje turėjau klaustrofobiją, jeigu po šio pokalbio lifte ji atsinaujins žinosiu ką kaltinti.
Žingsniavau puikiai pažįstamu koridoriumi į Luke kabinetą.
- Sveikas, - išsišiepiau atidariusi duris ir pamačiusį jį sėdint su gitara rankose.
- Labas, - numykė jis.
- Kaip sekasi? – paklausiau.
- Galėtų būti ir geriau, - tokiu pat nemaloniu balso tonu tarė jis.
- Kas nutiko? Gal reikia kažkokios pagalbos ar kažko? – pasiteiravau, jis tikrai atrodė nekaip.
- Man viskas gerai, sėsk grojam, - sumurmėjo jis, kažkas šiandien labai ,,iškalbingas''.
- Tom sakė, kad su tavo pagalba išmoko puikiai groti gitara, - kalbėjau bandydama išsklaidyti šią nemalonią tylą, - jis tikrai tave išgyrė.
- Man nerūpi ką sakė Tom, - griežtai pasakė jis, - sėsk ir grok.
- Gerai jau gerai, pone, - nusišaipiau aš, tačiau jam visiškai nebuvo juokinga. Aplink mėlynas akis matėsi nuovargio ratilai, man iškilo klausimas ar jis šiandien nors kiek miegojo, tačiau neišdrįsau paklausti, nes jo žvilgsnis buvo tuščias, visiškai bejausmis. Atrodė, jog prieš mane sėdi ne mano draugas, o kokia nors mašina, robotas.
Luke POV.

Gitaros pamoka prabėgo labai greitai ir labai nejaukioje tyloje. Nežinau ką daryti toliau, nes vieną dieną ji gali tiesiog įžingsniuoti į mano kabinetą ir pasakyti, jog gydytojas liepė nutraukti pamokas, nes ji pasveiko. Mokiniai ateina ir išeina, taip buvo visuomet ir rodos niekada neturėjau dėl to jokių priekaištų, bet Rose kažkuo ypatinga. Bijau, kad laikui bėgant mane pakeis Tom ir aš jai tapsiu nereikalingas.
- Luke jei nebeturi mokinių, važiuojam į studiją. - išgirdau Calum balsą.
- Būtina? - suburbėjau, nors man visuomet patikdavo įrašinėti dainas.
- Aišku, kad būtina. Bičiuli kokia musė tau įkando, elgiesi kaip nesavas.- susirūpinęs paklausė jis.
- Žinai, manau atsisakysiu padėti čia centre. - rimtai pasakiau, o Calum suraukė antakius.
- Kas tu ir ką padarei Luke? - rimtai paklausė jis atkišęs gitarą mano veido link.
- Nekreipk dėmėsio, aš tiesiog suirzęs. - atsakiau ir perbraukiau veidą rankomis.

Rose POV.

Sėdėjau Lisos svetainėje ir rankose sukinėjau pustuštį arbatos puodelį. Tom negalėjo atvažiuoti, nes iškilo kažkokių asmeninių problemų, tad mūsų susitikimą teko atidėti. Luke šiandien elgėsi labai šaltai, o aš nesupratau kodėl. Todėl po pamokos sėdau į autobusą vežantį Lisos namų link ir net nesiūliau Luke kur nors nueiti.
- Džiaugiuosi, jog buvai namuose. - pasakiau sugrįžusi iš savo apmąstymų.
- Dėstytoja universitete susirgo. - ramiai atsakė Lisa.
- Nepyk,kad atėjau neperspėjusi, supranti buvau susitarusi susitikti su Tom, bet paskutinę minutę jis negalėjo ir... - norėjau tęsti toliau, bet mane nutraukė Lisa.
- Pala kas tas Tom?- suraukė antakius ji.
- Toks vaikinas, kuris pradeda man labai patikti. - nusišypsojau, tačiau Lisa į mane vis dar žiūrėjo suraukusi antakius.
- Primink man, kad niekada su tavimi nedraugaučiau. - rimtai, tačiau iš tono supratau jog pajuokavo.
- Kodėl gi? - nusijuokiau.
- Dėl to, kad tampi beširde kale.- gurkštelėjo arbatos ji.- Visų pirma tas Luke eina dėl tavęs iš proto, o tu susitikinėji su kažkokiu Tom visai jo panosėje, visų antra, tas Luke labai mielas vaikinas ir tik nesakyk, kad tau jis tik draugas, nes prisiklausiau to pakankamai.
- Aš.. Bet... - stengiausi išspausti sakinį, bet Lisos žodžiai mane užčiaupė.
- Būtent. - rimtai pasakė ji.
- Aš negaliu pasakyti, kad Tom man patinka labiau negu Luke, bet taip pat negaliu pasakyti, kad su Luke man linksmiau negu su Tom, - sumurmėjau panosėje.
- O jeigu mes pabandytume sudaryti Luke ir Tom pliusų ir minusų sąrašą? – rimtu žvilgsniu pažiūrėjo į mane Lisa.
- Lisa, nejuokauk, juk nes ne darželyje, - nusijuokiau.
- Aš visiškai rimtai, - pasakė mergina ir iš spintelės šalia sofos ištraukė lapą popieriaus ir rašiklį, padalino popieriaus lapą į dvi dalis vienoje užrašė ,,Luke'' kitoje - ,,Tom'', - taigi pirmas klausimas kurio plaukų spalva tau patinka labiau?
- Jų abiejų plaukų spalva graži, - bandžiau išsisukti, tačiau veriantis Lisos žvilgsnis privertė mane pakeisti atsakymą, - gerai gerai Luke plaukų spalva gražesnė.
- Taigi, antras klausimas, - padėdama pliusiuką po vardu Luke tarė ji, - kurio žvilgsnis tave varo iš proto?
- Tom akys labai tamsios, man visada patiko rudakiai, tačiau Luke akyse kaip vandenyne – galima paskęsti, - atsidusau aš matydama kaip Lisa prideda dar vieną pliusiuką prie Luke.
- Gerai, trečias klausimas, su kuriuo šią akimirką nueitum į pasimatymą?
- Su abejais, - nedvejojusi pasakiau, šiuo klausimu tikrai negalėjau apsispręsti.
- Gerai, Rose, mano išvada tokia, - prakalbo ji padėjusi rašiklį ant stalo, - tu visiškai susipainiojai savo mintyse ir negali apsispręsti kuris vaikinas karštesnis, bet aš manau, kad giliai širdyje tu kraustaisi iš proto dėl Luke, o Tom tik laikinas žaisliukas, - kalbėjo ji ir aš supratau, kad ji kalba visišką tiesą, - žinoma aš nesakau, kad dabar pat imtum ir bėgtum į Luke glėbį, tačiau jeigu praleisi savo progą, galbūt jis susiras kitą merginą ir tada tu liksi viena, - baigė pasakoti ji. Aš nesakiau nieko tik žiūrėjau į savo jau ištuštėjusį arbatos puodelį ir svarsčiau kiek tiesos buvo jos žodžiuose, o skaudžiausia tai, kad jie visi buvo tiesa.

Luke POV
Sėdėjau ant sofos ir varčiau kažkokį žurnalą. Kai grįžome iš studijos aš užsidariau savo kambaryje ir nieko neįleidau. Iki dabar net nepastebėjau, kad kažkur palikau savo telefoną, tačiau man jo ir nereikia, jis mane tik blaško.
- Hey, Luke, - įkišo galvą pro durų tarpą Ashton, - tau kažkas parašė, - pasakė jis ir parodė mano telefoną.
- Nesvarbu, - numykiau.
- Jeigu tu dėl tos merginos, - prakalbo jis uždarydamas už savęs duris, - aš manau, kad tu jai visiškai patinki, jai tik reikia laiko, žinai juk merginos, - nusijuokė jis.
- Tuomet kodėl ji neužsidaro savo kambaryje ar nesikalba apie tai su draugėmis? – pakėliau toną aš lyg dėl visko būtų kaltas Ashton, - ji susitikinėja su kitu vaikinu, Ash, ar tu supranti?
- Luke, tu perdedi, - atsiduso jis, - galiu garantuoti, kad jis jai nepatinka.
- Tu nematei kaip ji su juo bendrauja, ji dar niekada taip nežiūrėjo į mane.
- Ji susivoks, aš tau pažadu, - pasakė jis, atrodė, kad nė kiek neabejotų savo žodžiais.
Norėjau jam kažką atsakyti, tačiau nesugalvojau ką. Mano galvoje sukosi tiek daug minčių, bet nė viena man nepasakė kaip susigrąžinti Rose. Galbūt Ash teisus, o galbūt aš ne jos skonio?

Rose POV
Tom paskambino ir pakvietė mane į mažą kavinukę netoli mano namų. Kadangi Lisos namai nebuvo taip toli nusprendžiau eiti peščiomis. Mano galvoje sukosi mintys apie Luke, galbūt aš iš tikrųjų nesuprantu ką aš darau?
Atidariau kavinės duris ir pamačiau Tom sėdintį prie lango. Kaip tikėjausi, kad jį pamačiusi visos mintys apie Luke tiesiog ims ir išnyks iš mano galvos, taip neatsitiko. Jaučiausi kalta, tačiau neapsisukau ir nepabėgau iš kavinės, o nuėjau prie Tom.
- Labas, - pamatęs mane jis atsistojo ir apkabino, - atleisk, kad negalėjau atvykti ankščiau, - atsiprašė jis.
- Nieko tokio, - nusišypsojau ir išsilaisvinusi iš jo glėbio atsisėdau, jaučiausi kažkaip... šiaip sau.
- Ką veikei? – paklausė jis su plačia šypsena veide.
- Buvau su drauge, - atsakiau ir užsinorėjau kuo greičiau iš čia dingti, jaučiausi baisiai nejaukiai.
- Kas yra? – paklausė jis, tikriausiai pastebėjęs mano visur lakstančias akis, - blogai jautiesi?
- Ne, taip, nežinau, - sumaliau, - atleisk, Tom, bet aš turiu eiti namo, - pasakiau ir nieko nelaukus atsistojau ir išėjau iš kavinės. Sustojau šalia pastato kampo ir išsitraukiau telefoną drebančiomis rankomis surinkau Luke numerį ir paspaudžiau skambinimo mygtuką. Pridėjau telefoną prie ausies ir sulaikiusi kvėpavimą laukiau kada išgirsiu jo balsą, tačiau išgirdau tik atsakiklio įrašą kuriame jis pasako, kad palikčiau žinutę po signalo.
- Emm... – nutęsiau, nebuvau pasiruošusi palikti žinutės, kalbant su juo viskas būtų buvę paprasčiau, - Luke, čia Rose, - su pauzėmis atsakiau, - aš tik norėjau tau pasakyti, jog supratau padariusi didžiulę klaidą, ir aš norėčiau su tavim susitikti ar bent jau pakalbėti, Luke, aš, tiesiog atsiprašau, - nebežinojau ką pasakyti. Akys prisipildė ašarų, o atsakiklis nusprendė, kad man jau gana. Rose, kodėl tu visada praleidi geriausius gyvenimo pasiūlymus?