10571 [Baigta]

14 Dalis

Helen POV
- Pagaliau tu atsibudai, - džiaugsmingai pribėgau prie ligoninės lovos ant kurios gulėjo Ashton.
- Kodėl aš čia? – paklausė jis akimis apibėgęs palatą.
- Tu per daug išgėrei ir praradai sąmonę, - aiškinau laikydama jo ranką, - bet dabar jau viskas gerai, - nusišypsojau.
- Hm, nusisekęs gimtadienis, - nusijuokė jis ir privertė nusišypsoti mane.
- Įvarei mums visiems tiek baimės, - kalbėjau ir išgirdau atsidarant duris, sugužėjo Luke su Rose, Lisa ir Michael su Calum.
- Pagaliau atsibudai, - sušuko Luke šiek tiek per garsiai, - jau maniau, kad man teks mokytis groti būgnais.
- Svajok toliau, - atkirto Ash ir visi linksmai nusijuokėme.
- O aš manau, kad jums daugiau nevertėtų daryti dvigubų gimtadienių, - sukikeno Rose įsitvėrusi Luke rankos, dabar jau atrodė, kad jie vienas kito nepaleis niekada.
- O man patiko, - rimtai pasakė Michael, - susipažinau su daug gražių merginų, pabuvojau ligoninėje, puikus gimtadienis, - dėstė jis.
- Čia visai patogi lova, - nusijuokė Ash ir pažiūrėjo man į akis, - kiek laiko aš čia pragulėjau?
- Kelias valandas, dabar jau rytas, - pasakiau ir atsisėdau ant kėdės šalia lovos, buvau siaubingai išsekusi.
- Ir jūs visi tiek laiko čia buvote vien dėl manęs? – paklausė jis.
- Na, dar ir dėl gražių seselių, bet taip – daugiausia dėl tavęs, - nusijuokė Calum.
- Ar galėčiau užeiti? - paklausė labai pažįstamas balsas.
- Žinoma.- atsakė Ashton, o tik gydytojui įėjusi supratau, jog tai buvo dėdė Edwardas. Baltu chalatu, segtuvu rankose ir tamsiai violetiniais paakiais nuo tikriausiai sunkios nakties pamainos.
- Lisa, Helen, Rose? Ką jūs čia veikiate? - suglumęs prabilo jis, regis pamiršęs lovoje gulintį pacientą.
- Šventėme draugų gimtadienį, na o dabar mes čia. - paaiškino Lisa, o jis vis dar žiūrėjo į mus, tarsi į sudėtingą detektyvinio serialo seriją.
- Na Ashton, kaip jautiesi? - paklausė Edwardas sekundę pažiūrėjęs į savo segtuvą.
- Keistai, -murmtelėjo jis ir timptelėjo plastikinį lašelinės vamzdelį pritvirtintą jam prie rankos.
- Gera žinia ta, kad laiku kreipėtės pagalbos ir alkoholio žala nedidelė, bloga ta, kad negalėsi šiandien valgyti ir turėsi čia pasirodyti ryt. - pasakė dėdė, o Ashton veidas nušvito lyg dešimtmečio gavusio pakelį mėgstamos kramtomos gumos.
- Norite pasakyti, kad galiu važiuoti namo? - paklausė jis.
- Būtent tą ir sakau. - nusišypsojo Edwardas.
- Gal žinot kur čia kokia nors parduotuvė, aš alkanas.- suniurzgėjo Luke.
- Pirmame aukšte, į kairę nuo priimamojo. - atsakė dėdė, o Luke linktelėjęs išskubėjo pro duris.
- Kur eini? - paklausė suglumusi Lisa.
- Nupirkti visiems vaflių. - greitai atsakė Rose ir nusivijo Luke.
Rose POV
- Luke! Palauk aš nespėju, - šūktelėjau mažais žingsniukais bėgdama ligoninės koridoriais, kad į ką nors neatsitrenkčiau.
- Ak, atleisk, - nusijuokė jis ir sustojo šalia posūkio į dešinę.
- Tu dėl maisto tikriausiai nubėgtum nuo čia iki Sidnėjaus, - nusijuokiau aš ir dabar jau žingsniavome kartu.
- Žinoma, juk tik 10571 mylia, - pasakė jis ir išsišiepė.
- Oho koks tu protingas, - nusistebėjau.
- Kažkada domėjausi kiek esu nutolęs nuo namų, tikėjausi, kad mažiau. – aiškino Luke, - bet  iš tiesų pasaulis nėra didelis, žinai kai žmonės kalba, kad santykiai per atstumą neįmanomi, aš taip nemanau.
- Aš manau, - gūžtelėjau pečiais, - tiesiog, manau, kad jei nori mylėti žmogų, turi jį turėti šalia savęs ir niekada nepaleisti, - nusijuokiau ir sugriebiau jo ranką.
- Aš labai noriu valgyti, kur ta kvaila kavinė, - piktai sumurmėjo jis.
- Edwardas sakė į kairę nuo priimamojo ar į dešinę? – susiraukiau aš supratusi, kad mes einame į dešinę.
- Tikriausiai į kairę, - nusijuokė Luke supratęs, kad per savo pokalbius pasukome ne į tą pusę.
Helen POV
- Lisa, aš maniau, kad tu namuose, - vėl pradėjo kalbėti ta pačia tema dėdė Edwardas, kol Ash persirenginėjo.
- Na aš pamiršau tau pasakyti, - gūžtelėjo pečiais Lisa.
- Lisa, mes jau kalbėjom apie tai, kad tu man pasakysi kai kažkur eisi, - apsimestinai rimtai kalbėjo Edwardas, tikriausiai pamatė tą žvilgsnį kuriuo Michael vis žvilgčiojo į jo dukrą.
- Tėti, nemanau ar dabar pats laikas pavirsti rūpestingu, griežtu ir panašiai, -nusijuokė Lisa ir Edwardo veide atsirado įprasta linksma šypsena.
- Gerai, jau gerai, netrukdysiu, Ashton, nepamiršk rytoj ateiti, - pasakė jis, - iki, - nusišypsojo ir išėjo pro duris dėdė.
- Atnešėm vaflių! – su griausmu įsiveržė į palatą Rose ir Luke. – kur Edwardas? Paėmėme vieną ir jam, - susiraukė Luke.
- Katik išėjo, jūs prasilenkėt,- paaiškino Calum ir pagriebė iš Luke rankos vaflį.
- Taigi, vaflis liks man, - išsišiepė Luke, tačiau Rose iš jo jį atėmė ir atsikando.
- Ką? – susiraukė ji pamačiusi, kad visi į ją žiūri,- aš irgi alkana, ne tik jis.
- O vafliai! – linksmai sušuko iš mažyčio vonios kambarėlio išėjęs Ashton.
- Ash, tau negalima valgyti, - priminiau ir atitraukiau vaikiną nuo vaflių.
- Daugiau niekada nebegersiu, - susiraukė jis, tačiau jo žodžiai visiems tiesiog sukėlė juoką.
***
Pramerkiau akis ir įdėmiai stebėjau ryškų saulės spindulį nusidrieksianti per visą kambario sieną, tačiau mano ramybę nutraukė skambantis telefonas.
- Klausau. - prabilau šiek tiek prikimusiu balsu.
- Rose, pažadinau. - išgirdau Luke ir išsišiepiau tarsi kokia idiotė.
- Ne, ne nepažadinai. Aš jau buvau prabudusi. - pasiteisinau, o vaikinas nusijuokė.
- Madam Rose, šiandien kviečiu jus pietų. - šiek tiek pažeminęs balso toną pasakė jis.
- Fu nevadink manęs taip. Jaučiuosi tarsi kokia aštuoniolikto amžiaus pagyvenusi moteris. - pašaipiai atkirtau, o jis nusijuokė.
- Na gerai nevadinsiu, bet turėsi prižadėti, jog eisi su manim pietų.
- O gal norėtum ateiti pas mane? Kažkodėl nenoriu kelti kojos į gatvę,- atsakiau, - pamatysi bus smagu susirangysime ant sofos ir palaidosime veidą dubenyje spragėsių.
- Na gerai įkalbėjai. - nusijuokė jis o aš ėmiau vartytis lovoje.
- Būsiu po valandos, myliu iki. - man nespėjus atsitokėti pasakė jis ir baigė skambutį. Jo žodžiai privertė mane kelias sekundes pagalvoti ką aš ką tik išgirdau. Galbūt tie žodžiai tebuvo netyčia išsprūdęs žodis, o galbūt jis reiškia kažką daugiau?
Prisiverčiau atsikelti persirengti. Pusryčiavau viena - Helen tikriausiai dar miegojo, o tėtis kaip visuomet išvažiuoja labai labai anksti ryte. Pagaliau man pavyko įveikti sumuštinį su sūriu ir puodelį kavos. Išploviau indus ir nusprendžiau patikrinti ar spintelėje vis dar yra užsilikę spragėsių, tačiau spintelėje buvo tarsi iššluota. Nebuvo likę nė mano mėgstamų makaronų kurie būtų virtę šios dienos pietumis. Tikriausiai tėtis nusprendė, kad maisto atsargomis namuose rūpintis yra mano ir Helen darbas.
Ant popieriaus skiautelės susirašiau reikiamų produktų sąrašėlį ir pro duris išėjau į parduotuvę. Diena buvo apsiniaukusi, didžiuliai tamsūs debesys pranašavo lietų. Šalia mano namų buvo nedidelė maisto prekių parduotuvėlė, tačiau aš nusprendžiau autobusu nuvažiuoti į netoli Londono esantį didesnį prekybos centrą.
Vaikštinėjau šalia lentynų prikrautų įvairiausių prekių, mano vežimėlis vis pilnėjo nuo pirkinių kurie net nebuvo įrašyti į sąrašą.
- Rose, - išgirdau pažįstamą balsą sau už nugaros, tačiau neprisiminiau kur tiksliai aš jį girdėjau, - kaip tik apie tave galvojau, – atsisukau ir pamačiau piktą Alex šypseną.
- Hm, aš nemanau ar mes turime apie ką kalbėtis, - pasakiau ir nužingsniavau toliau, tačiau jis neatsiliko.
- O aš manau kitaip.

Sveiki! Dėkoju visiems, kurie skaito ir rašo nuomones bei spaudžia vote. Jūs nuostabūs! :)