10571 [Baigta]

12 Dalis

Rose POV.

Užvakar palikau Luke atsakiklyje tą žinutę, tačiau net iki dabar jis nieko neatsakė. Nenoriu vėl grįšti į tą būseną kai nenoriu nieko matyti ar girdėti, nenoriu vėl atstumti savo šeimos, bet tik dabar supratau, kad žmogus ištraukęs mane iš emocijų duobės ir buvo Luke. Ar visada suvokiame mums svarbius dalykus tik juos praradę?
Mėgindamos mane pralinksminti, ištikimiausios mano kvailų poelgių stebėtojos, Helen ir Lisa nusivedė mane į parką, kur iškylaudavome kai būdavom dar visai mažos. Sėdėjome pačiame parko pakrašty ant nedidelio languoto užtiesalo, o Lisa skaitė knygą užsiropštusi ant greta esančio akmeninio turėklo.
- Tu vėl tai darai. – suburbėjo Helen vartydama šiandienos laikraštį.
- Aš tik skaitau knygą.- pasiteisino Lisa.
- Garsiai! Tu skaitai garsiai. Gal galėtum nustoti? – suburbėjo Helen, o tada vėl akimis grįžo prie laikraščio.
- Kokia čia knyga?- nutraukiau įsivyravusią tylą.
- Augustas Flečeris.- atsakė Lisa, o Helen ją nutraukė.
- Jis vienišas Čikagos detektyvas, nuožmus, tačiau turi pažeidžiamą pusę kuria saugiai slepia.- pasakė Helen ore sukiodama delną.
- Tu skaitei šią knyga? – suglumusiu veidu paklausė Lisa.
- Ne tu skaitei knygą. Garsiai!,- sušuko Helen, - o tada atsidusai. – pridūrė ji o aš nebegalėjau tramdyti juoko.
- Žinai Liz, tik tu gali įsimylėti knygos veikėją.- pasakiau o Helen šyptelėjo.
- Na knygos vaikinas tavęs bent neįskaudins... - sumurmėjo ji ir vėl įsivyravo nejauki tyla.
Sėdėjau šalia sesers ir naršiau savo telefone. Jaučiausi siaubingai, tačiau stengiausi to per nelyg ryškiai neparodyti. Kadangi ši iškyla man labiau patinka nei sėdėjimas užsidarius savo kambaryje, nenoriu jos gadinti ir Helen su Lisa.
- Velnias, - išgirdau kaip sumurmėjo Helen.
- Kas yra? – atsisukusi į ją paklausiau.
- Hmm, - tiesiog nutęsė ji neatitraukdama žvilgsnio nuo kažko ir aš pabandžiau suprasti kur ji žiūri. Pasukau galvą lygiai taip pat kaip buvo pasukusi ji ir pamačiau artėjant porą vaikinų. Iškart juos pažinau – Calum ir Ashton – Luke draugai. Jeigu jie čia galbūt ir Luke čia? Tačiau kodėl Helen taip reagavo juos pamačiusi?
Vaikinai artėjo prie mūsų ir pamačiau paskui juos einančius dar du. Iš ūgio ir eisenos atpažinau Luke. Dabar norėjau prasmegti skradžiai žemę. Jis atrodė kaip visada – juodi džinsai, šypsena veide ir akis dengiantys tamsūs akiniai nuo saulės. Pajaučiau kaip įsitempė Helen kai pamatė jog vaikinai artėja prie mūsų. Pabandžiau apsimesti, kad jų nepastebėjau ir nusisukau į Lisa kuri viso šito nepastebėjusi vis dar skaitė savo knygą.
Pamačiau kaip Michael kuris ėjo šalia Luke padėjo ranką ant Ashton peties sakydamas tarsi ,,gal geriau ten neikim?'' tačiau vaikinas jį ignoravo ir per kelias sekundes grupelė jau buvo per kelis žingsniu nuo mūsų.
- Sveikos, - pasisveikino Ashton su plačia šypsena veide. Luke stovėjo pusiau nusisukęs lyg vengtų manęs, ak tikrai jis iš tiesų manęs vengia.
- Labas, - murmtelėjo Helen ir atsistojo prieidama prie Ashton.
- Jūs pažįstami? – paklausiau suraukusi antakius.
- Hmmm, - vėl nutęsė ji pažiūrėjau į kitus vaikinus jie tikriausiai atrodė taip pat kaip aš – sumišę žvilgsniai ir suraukti antakiai.
- Ash, tai čia ta mergina apie kurią be perstojo kalbi? – paklausė Luke, pirmą kartą po tiek laiko išgirdau jo balsą.
- Hmm, - dabar jau nutęsė Ashton, pamačiau kaip jie su Helen susikabina rankomis, - Eee, taip, mes lyg ir draugaujam, - su pauzėmis tarp žodžių pasakė jis, o Helen pritariamai linktelėjo.
- Helen, kodėl tu man nieko nesakei? – paklausiau ir pažvelgiau į Lisa kuri neatrodė nei niek nustebinta, - tu žinojai? – paklausiau, na tiksliau sušukau.
- Ji man sakė, kad draugauja su vaikinu, bet nežinojau tiksliai su kuo, - gūžtelėjo pečiais ji.
- Atleisk Rose, tiesiog tavo gyvenime dabar tiek daug visko vyko, nenorėjau užkrauti, - numykė Helen, negalėjau patikėti, kad ji draugauja su Ashton.
- Na, žinot , juk nepavyksta atsispirti merginai kuri tave partrenkė, - rimtu veidu pasakė Ashton, o Helen jį švelniai kumštelėjo.
- Po tos scenos lifte kai tu pasakei jog aš mielas tikrai nesitikėjau, jog jūs kažkada būsit pora, - nusijuokė Calum, visa nejauki nuotaika staiga pradingo ir visi pradėjo juoktis, pamačiau kaip Ash nuleidžia pečius atsipalaiduodamas, o Helen ramiai iškvėpia orą. Bandžiau nespoksoti į Luke, taigi žiūrėjau į juos. Tiesą sakant pastebėjau kaip Calum į mane vis dar žiūri kaip į didžiulę priešę.
- O dabar reikia, kad Luke susitaikytų su Rose, - leptelėjo Michael, o Luke į jį pažiūrėjo tokiu žvilgsniu lyg nebyliai sakytu ,,užsičiaupk!''.
- Taigi ką veiksim? – paklausė Ashton bandydamas sutvarkyti susidariusią situaciją.
- Mes nebuvome numatę ilgai užsibūti, tačiau jei norit galit prisidėti mes čia linksmai leidžiam laiką, - šyptelėjo Lisa.
- Kodėl gi ne? – išsišiepė Michael. Tik dabar pastebėjau, jog jis pasikeitė plaukų spalvą.
- Vos nepamiršau, noriu pakviesti jus merginos į gimadienio vakarėlį ryt. – išsišiepė Ashton.
- Kieno gimtadienis? – paklausė Lisa
- Aš ir Luke nusprendėme sujungti gimtadienio šventę, taip bus smagiau. – nusijuokė Aston, o Luke visdar žiūrėjo į jį tarsi jis būtų pasakęs kažką netaip.
- Šaunu būsim ten. – sušuko Helen, o Lisa pritariamai linksėjo.
***
Helen POV.
Iškart po "iškilos" parke, nusprendėme, jog papietavę eisim ieškoti tinkamų dovanų vakarėliui. Tačiau dabar man ramybės nedavė mano sesuo ir susitikimas su Ashton parke. Tiesą sakant dabar jo nesuprantu, man jis labai patinka, bet ar dabar visas šitas mažas spektaklis reiškė, jog mes draugaujame?
- Ką pirkti vaikinui kuris priklauso grupei ir turi daug fanų kurie jam pasiryžę padovanoti betką? – garsiai pagalvojau, o Lisa rodos tai priimė kaip išukį.
- Nusiraminkit, kalbatės su geriausia pasauly dovanų ieškotoja. – pasigyrė Lisa, o Rose vilkosi iš paskos dingusi savo apmąstymuose.
- Gal man nederėtų eiti į tą vakarėlį? Luke aiškiai vis dar ant manęs pyksta, o aš nenoriu sugadinti jam gimtadienio. – suburbėjo Rose.
- Nekalbėk niekų,- sudraudžiau sesę, - tai bus geriausia proga susitaikyti, - pasakiau , o Lisa linktelėjusi ėmė rausti savo rankinėje ieškodama skambančio telefono.
- Taip mama, - atsiliepė ji, - ne negaliu, šį savaitgalį ruošiuosi svarbiam atsiskaitymui, aha taip ir aš tave myliu iki.
- Kas gero? – paklausiau, o Lisa tik pavartė akis.
- Mama su savo vaikinu rengia kažkokią šventę ir nori, kad ateičiau. – suburbėjo ji.
- O tu nori ateiti? – nusijuokė ji.
- Hmm pilnas galinis kiemas vidutinio amžiaus žmonių, gerokai perkepti Marko kepsniai ir nuolatiniai aplinkinių pastebėjimai, kaip aš užaugau. Dėkui ne. – papurtė galvą ji.
- Skamba labai smagiai. – sarkastiškai nutęsiau.
- Ei, Rose netylėk. Daraisi panaši į savo tėtį kai pyksta. – pašaipiai pabrėžė Lisa.
- Ne, - sumurmėjo Rose,- Ne, aš neisiu į tą vakarėlį.
- Rose, ar tu gali pagaliau baigti taip elgtis? – neištvėrusi pakėliau balso toną.
- Kaip elgtis? – paklausė į mane pažiūrėjusi sesuo.
- Na, aš turiu galvoj tas visas scenas, - aiškinau, - tu elgiesi taip lyg norėtum, kad mes tave įkalbinėtume eiti į tą vakarėlį ar panašiai, tu ten eisi ir taškas. Galėsi nebendrauti su Luke, galėsi sėdėti kampe ir gerti, be po velnių, Rose, tu ten būsi, - išdėsčiau savo mintis ir atsidusau, o Rose tiesiog nusisuko ir nieko nepasakė.

***
Rose POV
Maždaug po valandos mes eisime į tą nelemtą vakarėlį. Nenoriu painiotis Luke po kojomis. Manau, kad geriausia man būtų praleisti šią šventę ir ramiai pabūti namuose, tačiau Helen jau nusprendė, kad aš eisiu taigi su ja ginčytis būtų beprasmiška.
Apsirengiau paprasta suknele ir aukštakulniais batais, nenorėjau labai pasipuošti. Jaučiausi taip, kad eičiau ten kur esu visiškai nepageidaujama. Luke tikriausiai jau susirado kokią nors naują merginą ar panašiai, o man dar teks eiti į jo gitaros pamokas, nes tėtis nusprendė, jog man jos tikrai padėjo ir jis nenori, kad sėdėčiau namuose.
Helen su Lisa nupirko kažkokią įmantrią dovaną. Tiesą sakant neįsigilinau kas ten, tik iš jų kalbų supratau, kad ji turėtų patikti abiems vaikinams, ir supakuota dovana atrodė pakankamai didelė.
Sėdėjau prieš televizorių ir žiūrėjau filmų anonsus ir laukiau kol Helen baigs ruoštis ir pas mus ateis Lisa. Vis dar svarsčiau, kad man derėtų apsimesti sergančia ir išsisukti nuo to gimtadienio, tačiau Helen tuo nepatikėtų ir ištemptų mane už plaukų. Mano apmąstymus sutrukdė durų skambutis kurį paspaudė Lisa.
- Labas, - šyptelėjau atidariusi duris.
- Labas, - išsišiepė Lisa, - gražiai atrodai, o kaip tau patinka mano nauja suknelė? – pasakė ji ir paėmusi už suknelės kraštų ją ištempė.
- Labai graži, bet ar tu nepersistengei? – paklausiau apžiūrėjusi jos baltą suknelę su juodu daugiasluoksniu pasijoniu.
- Nemanau, - atsakė ji ir pasitaisė savo šviesias garbanas, - niekada nebūna per daug, - šyptelėjo ji, - kur Helen?
- Ji vis dar puošiasi, - sumurmėjau, - mes per ją pavėluosim, - pasakiau piktoku tonu, tačiau viduje džiaugiausi, kad bent kiek mažiau laiko praleisiu tame vakarėlyje.
- Pagaliau tu čia, - nusijuokė Lisa pamačiusi laiptais lipančią mano seserį, - oho, - nutęsė ji. Helen dėvėjo žalią trumpą suknelę su nemaža iškirpte.
- Ashton tai patiks, - linktelėjau ir parodžiau į jos iškirpte.
- Tu taip pat gražiai atrodai Rose, - sukikeno Helen, - eime?
- Aha, - linksmai pasakė Lisa ir išskubėjo pro duris.
Atsisėdau į Helen mašiną, kadangi Lisa iškart užėmė vietą šalia vairuotojo man teko tenkintis galine sėdyne.
- Helen, paėmei dovaną? – paklausė Lisa mums išvažiuojant iš namų kiemo.
- Taip, ji bagažinėje, - atsakė ji ir mes pasileidome į netrumpą kelionę iki Londono.
Neslėpsiu aš jaudinausi kaip į mane pažiūrės Luke, ir vyliausi, kad galbūt pagaliau jis man pasakys nors vieną sakinį, tačiau tuo pačiu ir bijojau ten važiuoti.
Kaip visuomet kelionė neprailgo ir mes jau buvome šalia vaikinų namų durų. Galvojau apie dramatišką pabėgimą, tačiau stovėjau kaip sustingusi.
Duris atidarė Ashton.
- Labas, - išsišiepė jis, - kokios jūs ankstyvos, - pasakė jis ir pakvietė mus į vidų. Čia jau sukiojosi keletas žmonių, bet kaip supratau jų bus kur kas daugiau.
- Sveikos, - iš virtuvės išėjęs su mumis pasisveikino Luke, kaip visuomet jis atrodė fantastiškai.
- Taigi, mes pasistengėm ir nupirkom jums bendrą dovaną, - nusišypsojo Lisa, o Helen ištiesė dovaną prie abiejų vaikinų.
- Ačiū, - pasakė jie choru ir dėkodamas Ashton apkabino mane, o Luke Lisa, tuomet Luke paėmė iš Helen dovaną ir apkabino ją. Nesitikėjau, kad apkabins mane jau net buvau benueinanti, tačiau pamačiau jo linksmą veidą priešais save.
- Ačiū, - pasakė jis kaip ir kitoms merginoms ir šiltai, draugiškai apkabino. Dabar pasigailėjau, kad nepažiūrėjau kas dėžėje.
- Su gimtadieniu, - sumurmėjau.
- Atleisk, kad neatsakiau į tavo žinutę, tiesiog hmm, -nutęsė jis, - tiesiog nežinojau ką pasakyti, - truputį atsitraukęs nuo manęs pasakė jis, jau buvau kažką beatsakanti, tačiau man sutrukdė durų skambutis. Kadangi Ashton buvo per daug užsiėmęs su Helen duris teko atidaryti Luke. Tikriausiai šis mūsų pokalbis taip ir baigsis, o aš jau turėjau vilties.

***Sveikos dėkoju, kad skaitot, labai laukiu nuomonių:) Be to atsiprašau, kad ilgai nekėliau dalies, bet dabar pasistengsiu kelti dažniau :)