10571 [Baigta]

13 Dalis

Vaikštinėjau po Luke ir kitų vaikinų namus, kadangi beveik nieko nepažinojau, o naujų pažinčių neieškojau man buvo labai nuobodu. Atsisėdau ant sofos ir gurkšnojau savo gėrimą. Helen kartais praeidavo pro mane kartu su Ashton, o Lisos nemačiau jau tikriausiai pusę valandos.
Muzika buvo garsi ir atrodė, kad visiems linksma išskyrus mane. Tikriausiai taip ir yra. Luke šoko su kažkokia blondine. Po mūsų trumpučio pokalbio daugiau su juo nesikalbėjau, labai gaila.
- Kodėl tu nešoki? – sunkiai atsisėdęs šalia manęs paklausė Calum, jo kakta ritosi maži prakaito lašeliai, jis tikrai linksminosi.
- Nenoriu, - numykiau.
- Tu dėl Luke, ar ne? – paklausė jis, - kodėl tada iš vis čia atėjai?
- Nes mane privertė Helen ir... – aiškinausi, tačiau jis mane pertraukė.
- Rose, neapgaudinėk manęs, kodėl čia atėjai? – rimtu žvilgsniu žiūrėjo jis į mane.
- Nes norėjau pasikalbėti su Luke, galbūt susitaikyti, - liūdnai pasakiau ir nusukau žvilgsnį į žemę.
- Taigi atėjai pasikalbėti, o sėdi čia ir jį stebi, - nusišaipė jis, - galbūt jūs bendraujat telepatiškai ar žvilgsnių kalba?
- Hm, - numykiau. Man nepatiko tas jo besišaipantis tonas.
- Jeigu tu nueitum prie jo ir pasakytum, kad nori pasikalbėti, galiu garantuoti, jis neatsisakys, - mirktelėjo man Calum ir pakilo nuo sofos, - nori pašokti?
- Noriu, - pasakiau ir atsistojau.
Kurį laiką šokau su Calum, vėliau su kažkokiu vaikinu kurio nepažįstu, bet mano akys visuomet ieškodavo Luke kuris šiuo metu sėdėjo ant tos pačios sofos ant kurios sėdėjau aš ir tuštino gėrimo stiklinę.
- Arba dabar arba niekada , Rose, - tyliai sušnabždėjau sau ir prasibrovusi pro žmones nuėjau link sofos, - Labas, - šyptelėjau atsisėdusi šalia Luke, tačiau ne per arti.
- Sveika, - nusišypsojo jis, - nori? – paklausė ir nuo staliuko padavė man skysčio pilną stiklinę.
- Ačiū, - padėkojau, - Hm... Luke, aš norėjau su tavim pasikalbėti, - pasakiau ir stipriai suspaudžiau lūpas.
- Apie ką? – atsisukęs į mane paklausė jis.
- Apie viską, nuo gitaros pamokų, iki to kas tarp mūsų nutiko, - pasakiau ir nusistebėjau savo drąsa.
- Gerai, - pasakė jis ir atsistojo nuo sofos, tikriausiai aš jam pasirodžiau beviltiška ir jis paliks mane sėdėti čia kaip visišką idiotę, - eini? – paklausė jis atsisukęs į mane, tada supratau, kad reikia sekti paskui.
Nuėjome į nuošalesnį kambarį, tikriausiai Luke, atpažinau iš krūvos marškinėlių ant kėdės.
- Atleisk už netvarką, - nusijuokė jis, - taigi apie ką norėjai pakalbėti?
- Taigi, visų pirma norėjau paklausti ar norėsi dar mane mokyti groti gitara, jeigu ne – aš viską suprasiu ir pereisiu pas kitą mokytoją,- greitai išbėriau, jaučiausi kaip visiška idiotė.
- Dvejojau ar vis dar mokysiu centre, bet tikriausiai jeigu iš ten išeičiau neatleisčiau sau niekada gyvenime, - kalbėjo jis, nesupratau ką jis nori tuo pasakyti, - kitas mokytojas labai rimtas ir griežtas, jis neiškęs tavo pastovaus akordų painiojimo, - jo žodžiai privertė mane nusijuokti, - be to man nepatinka mesti pradėto darbo, taigi aš manau jog tu manęs taip greitai neatsikratysi ir tau teks lankytis pamokose, - linksma šypsena jis užbaigė sakinį.
- Ačiū, - nusišypsojau, - kitas dalykas apie kurį noriu pakalbėti yra Tom, - pasakiau, o linksmos, mėlynos Luke akys truputį prisimerkė, - aš padariau klaidą ir labai gailiuosi, - atsidusau, - žinai, aš palikau jį vieną sėdėti bare ir dabar nebe atsakau į jo žinutes, tikriausiai jis laiko mane beprote, - nusijuokiau ir pajaučiau kaip mano akyse kaupiasi ašaros, - Luke, aš atsiprašau, kad taip su tavim pasielgiau, aš nežinau kas man buvo, aš tiesiog atsiprašau, nežinau ką daugiau pasakyti, - drebančiu balsu pasakiau ir nusibraukiau nuo skruosto ištryškusias ašaras.
- Rose, neverk, - pasakė jis, - aš tau ne kartą sakiau, kad man nepatinka kai tu verki, - pro ašaras pamačiau jo šypseną, jis šypsojosi draugiškai, nesišaipydamas, - draugai? – paklausė jis ištiesdamas man savo ranką.
- Luke, prašau pasakyk, kad tu nepyksti, po to kai aš palikau tau tą žinutę, o tu man nieko neatsakei aš galvojau, kad tikrai išeisiu iš proto, po to kai susitikome parke... - pasakiau, dabar jau kūkčiojau, puiku Rose.
- Dieve, Rose, prašau neverk,- rimtai pasakė jis, - aš nepykstu ant tavęs, taip aš pykau ant tavęs, tačiau ta žinutė viską pakeitė, aš tau neatsakiau, nes nežinojau ką pasakyti, nežinojau ar tu rimtai, - greitai kalbėjo jis, - o parke, aš nežinau kas man buvo, tiesiog, nežinau, Rose, neverk, - man sukūkčiojus sušuko jis.
- Luke, - tik tiek tegalėjau išspausti.
- Rose, - sukikeno jis ir nubraukė man nuo veido ašaras, - draugai?
- Draugai, - pakartojau ir Luke mane apkabino. Įsikniaubiau jam į krūtinę ir kūkčiojau, buvau pasiilgusi jo šilto, saugaus glėbio.
- Prašau, neverk,- sumurmėjo vaikinas ir paglostė mano plaukus.
***
- Tu tiesiog siaubingas šokėjas. – sušukau stebėdama Luke mojuojantį rankomis.
- Tu klysti, aš tiesiog nuostabus šokėjas. – nusijuokė jis ir nusitempė mane kartu už rankos.

Helen POV.

Vakarėlis tiesiog nuostabus ir regis vaikinams patiko mūsų dovana, tad viskas einasi puikiai. Nuo pat vakarėlio pradžios niekur nebemačiau Lisos ar Rose, bet tiesą sakant man nerūpėjo, nes visuomet šalia buvo Ashton.

- Helen, ką rinktumės nučiuožti nuo stogo į baseiną tik su apatiniais ar nusileisti rogutėmis tiesiai į didelę krūvą žele? – rimtai paklausė Ashton.
- Atleisk, bet nesuprantu apie ką tu. – atsakiau suglumusi o jis nusijuokė.
- Na čia kaip ir toks žaidimas. Turi pasirinkti vieną. – ramiai atsakė jis.
- Hm, gal šokti nuo stogo į baseiną, - pagalvojusi atsakiau, - nemėgstu žele. – pridūriau.

Vakarėliui įsibėgėjus prie Ashton priėjo dar pora merginų, tačiau mačiau kaip Ashton nenuleidžia nuo manęs akių. Pripažinsiu, man tai labai patiko. Jau seniai nesijaučiau taip gerai kaip dabar.

- Žinai ta tavo draugė Lisa labai šauni. – išgirdau Michael balsą sau už nugaros.
- Žinai ji dar ir vieniša, – nusijuokiau pažiūrėjusi į vaikiną,- ir be to ji mano pusseserė.
- Gera žinoti. – pasakė jis.
- Tai tikriausiai tu žinai kur ji. – paklausiau, o Michael linktelėjo.
- Ji štai ten prie gėrimų stalo. – parodė pirštu.
- Ačiū. – padėkojau ir nuėjau Lisos link
Rose POV

Viskas tarsi prašviesėjo kai susitaikiau su Luke. Dabar nebejaučiu to keisto kaltės jausmo ir galiu bent kiek atsipalaiduoti. Vakarėlis buvo labai smagus, ne per daug beprotiškas ir tuo man patiko. Tikriausiai daugelis svajoja pabuvoto tokiuose vakarėliuose, kaip filmuose, kur vėliau nebe pameni net savo pačios vardo, tačiau man patinka saikingos šventės. Jau seniai supratau, kad aš šiek tiek kitokia nei dauguma.

- Rose eime aš tau kai ką parodysiu. – pajutau kaip Luke tempiasi mane už rankos.
- Kur taip skubi? - nusijuokiau, o jis vis dar skubėjo kažkur išeiti.
- Pamatysi. - nusijuokė jis.
- Na gerai, gerai, bet žinok aš laabai smalsi. – nutęsiau.
Lipome stačiais laiptais aukštyn, pro mažus langus matėsi mašinų aikštelė apšviesta gatvių šviestuvų, jau buvo labai vėlu, tačiau rytas dar neaušo.
- Pamatysi, tau patiks, - truputį atsigrįžęs pasakė Luke.
- Ar dar toli? – paklausiau, nes lipti laiptais su aukštakulniais nebuvo pats geriausias sprendimas.
- Ne, jau beveik atėjom, - pasakė jis ir po keliolikos sekundžių mes sustojome prie durų, kaip supratau tai buvo durys ant namo stogo. Luke jas atrakino ir aš perlipusi slenkstį atsidūriau ant stogo.
- Oho...- nutęsiau pamačiusi visą naktinio Londono grožį. Visur degė geltonos švieselės, tolumoje matėsi apžvalgos ratas, - aštuonioliką metų gyvenu šalia Londono ir niekada nemačiau jo naktį, ką kalbėti apie tokį vaizdą, - linksmai kalbėjau priėjusi prie stogo krašto, buvome labai aukštai, tačiau vaizdas atperka visas aukščio baimes.
- Juk sakiau, kad tau patiks, - nusijuokė Luke, - kai atsikraustėme į Londoną, pačią pirmą naktį atėjome čia ir pamilome šį vaizdą, - kalbėjo jis.
- Jeigu turėčiau pasirinkimą likčiau čia visą gyvenimą, - nusijuokiau ir pažiūrėjau į viršų – milijonai žvaigždžių puošė dangaus platybę.
- Sutinku, - pasakė jis ir atsirėmė į tvorelę skiriančią stogą nuo tuštumos.
- Nenukrisk, - nusijuokiau, - kas tuomet mokintų mane groti gitara?
- Tikriausiai, kad senas ir piktas mokytojas, - pasakė Luke apsimestinu piktu balsu.
- Galbūt nereikia, man gerai ir su tavim, - šyptelėjau ir priėjusi arčiau jo įsižiūrėjau į tobulą naktinio Londono grožį, - žinai visą gyvenimą pykau ant savo tėvų, kad jie nusprendė gyventi priemestyje, kaip matau mano pyktis nebuvo bereikšmis, - nusijuokiau.
- O aš visą gyvenimą svajojau ištrūkti iš Australijos ir apkeliauti visą pasaulį, - atsiduso jis, - mano svajonė pildosi.
- Tai juk gerai, ar ne? – pasitikslinau, nes negalėjau suprasti iš jo balso tono.
- Taip, tikriausiai, - pasakė jis ir dabar jau atsisėdo ant žemės, - maždaug po mėnesio mes išvažiuosim į turą po Ameriką, tuomet tau tikrai reikės mokytis pas kitą mokytoją, - liūdnu balsu kalbėjo Luke.
- Luke, - kreipiausi į jį ir atsisėdau šalia, - turas yra nuostabu, be to manau, kad su jumis važiuos ir mano sesuo, - nusijuokiau, nors mačiau, kad vaikinas labai rimtai žiūri į mane.
- Aš noriu, kad važiuotum tu, - pasakė jis ir papurtė galvą lyg būtų pasakęs neįmanomą dalyką.
- Kodėl gi ne? – murmtelėjau ir tamsoje pamačiau jo sumišusį žvilgsnį, - ką? Aš jau senai norėjau pamatyti Ameriką, o dar jei bučiau su tavim, - gūžtelėjau pečiais.
- Rose, ką tu turi galvoje? – vis dar sumišusiu balsu paklausė jis, nesugalvojau ką atsakyti, taigi tiesiog pasilenkiau prie jo ir pabučiavau. Taip, aš pabučiavau Luke ir jis atsakė į mano bučinį, viskas buvo tiesiog tobula, tobula aplinka, tobula akimirka, tobulas vaikinas. Luke mane stipriai apkabino ir prisitraukė prie savęs.
- Tikiuosi, kad tu dabar nesugalvosi kur nors pabėgti ir nepaliksi manęs ant stogo? – paklausė jis žiūrėdamas man tiesiai į akis.
- Niekada, - pasakiau ir apkabinau jį per kaklą, - bet jeigu nepasiimsi manęs į Ameriką aš pradėsiu verkti kaip mažas vaikas kuriam nenuperka saldainio, - apsimestinai liūdnu balsu sumurmėjau.
- Kadangi man nepatinka kai tu verki, man teks tave pasiimti į Ameriką, - nusijuokė jis ir pasisodino mane ant kelių, - O Dieve, - murmtelėjo jis.
- Kas yra? – paklausiau aš.
- Aš draugauju su mokine, mane gali išmesti iš mokytojo pareigų.
- O jeigu mes niekam nesakysim? – mirktelėjau aš ir padėjau galvą jam ant peties.
- Manau jeigu tai nuslėpsime nuo tavo gydytojo, nebus labai blogai, - nusijuokė jis.
- Kad ir kaip norėčiau čia likti manau jog mums reikėtų grįžti į tavo gimtadienio vakarėlį, - pasakiau ir sugriebusi jo ranką atsistojau.

Helen POV
- Gal tu matei Rose? – paklausiau Lisos su kuria jau kurį laiką vaikštinėjome tarp žmonių, Calum nusitempė Ashton į sandėlį atnešti daugiau ledukų.
- Ne, nuo vakarėlio pradžios jos nemačiau, - atsakė ji.
- Hm, gal ji išėjo namo?
- Nemanau, - pasakė Lisa ir padėjo tuščią taurę ant stalo, - palydėk mane į tualetą, man atrodo aš tuoj sprogsiu.
Einant link tualeto tarp žmonių pamačiau Rose.
- Štai kur tu, - pasakiau ir šalia jos pamačiau Luke, - susitaikėt, - išsišiepiau.
- Taip, - atsakė jie abu.
- Pala, - susiraukiau pamačiusi, kad jie sunėrę savo pirštus, - nejau jūs ir...
- Taip mes kaip ir pora, - šyptelėjo Rose, neleidusi man pabaigti sakinio, o aš tiesiog nusišypsojau ir nužingsniavau prie Lisos kuri jau laukė eilėje prie tualeto.
- Rose susitaikė su Luke ir negana to jie draugauja, - džiaugsmingu balsu pranešiau jai žinią.
- Pagaliau susiėjo, - ramiai pasakė Lisa, nepasirodė labai nustebusi, - jau senai turėjo taip nutikti tik Rose kaip visuomet negali patikėti savo jausmais, - gūžtelėjo pečiais mergina.
- O Dieve kas jam?! – sušuko šalia manęs stovėjusi mergina, išgirdusi žmonių aikčiojimą nuėjau pažiūrėti kas nutiko. Prasibrovusi pro ratu sustojusią žmonių grupelę pamačiau ant žemės gulintį Ashton.