10571 [Baigta]

18 Dalis

Helen POV.

- Tai ką nori veikti? - paklausė Ashton ir atsisukęs į mane pakrutino antakius.
- Prieš geras 20 minučių mus aplankė mama kurios nemačiau 15 metų. Neturiu nuotaikos bučiniams. - rimtai atkirtau, sėdėdama ant to pačio krėslo svetainėje.
- Aš tik pasiūliau. - liūdnai atsakė jis.
Kažkodėl tarp mūsų pirmą kartą įsivyravo nejauki tyla. Gal buvau jam per griežta? Tiesiog po šiandienos jaučiausi keistai. Tiesą sakant dabar aš visai pasimetusi, nes ankščiau kaltindavau tik mamą, tačiau dabar sužinojusi, jog didelė dalis kaltės priklauso tėčiui, niršau ant viso pasaulio.
- Ash, nepyk. - pakilusi nuo krėslo atsisėdau šalia jo ir lengvai pabučiavau į lūpas.
- Jau geriau, - nusijuokė jis ir nusišypsojo, - dabar papasakok kas nutiko. - rimtai pareiškė jis.
- Žinai kai ankščiau minėjau, kad gyvenam tik su tėčiu, - pasakiau, o Ash linktelėjo, - taigi šiandien sužinojom, kad tėtis specialiai nutraukė visus mudviejų su Rose ryšius su mama.
- Tai ji bandė su jumis susisiekti? - rimtai paklausė jis ir pažiūrėjo savo žalsvomis akimis į manąsias.
- Daug kartų. - ramiai atsakiau, o jo veide atsispindėjo nuostaba.
- Įsijunk televizorių, įsijunk televizorių! - išgirdau iš viršaus atbildančią Rose.
- Kas yra? - paklausiau kol Rose bandė sugriebti pultelį.
- Mamą rodo per televizorių. - sumišusi atsakė ji.
Rose radus tinkamą kanalą spėjome pamatyti tik reportažo pabaigą, tačiau supratau, jog kažkokia didžiulė amerikiečių kompaniją nuperka vieną iš seniausių elektronikos kompaniją Jungtinėje karalystėje, o mūsų mama atsakinėjo į klausimus kaip jų atstovė.
- Ar man vienai viskas čia atrodo labai keista? - pakėliau akis į Rose, kuri vis dar laikė rankose lipnia juosta kelis kartus apvyniotą pultelį.
- Ir išvis kaip tu pastebėjai šitą reportažą? - paklausė Ashton.
- Na aš ir Luke žiūrėjom žinias. - pradėjo ji, tačiau ją nutraukė Ashton.
- Pala, Luke žiūri žinias? - suglumo jis.
- Na mes iš dalies žiūrėjom. – gūžtelėjo pečiais Rose, o Ashton veidas iškart persimainė ir jame atsirado didžiulė šypsena.
- Dabar jau supratau. – nusijuokė jis.
- Tačiau dabar mes kalbame ne apie tai, - pakeičiau temą kol Rose nesugalvojo numesti kokios nors replikos į tai kaip mes su Ash įsispraudę į mažą krėslą, - ar tu nemanai, kad tai šiek tiek keista jog tuo pačiu metu kai ji suranda mus pasirodo šis reportažas?
- Galbūt ji nusprendė, kad jei jau yra Anglijoje aplankyti savo dukras, - susiraukė Rose, - aš iš pradžių maniau, kad nereikėjo jos įleisti.
- Rose, nepersistenk, - sumurmėjau, - manau, kad mums dar reikėtų pakalbėti su tėčiu.
- Tau jis sakė kur eina? – paklausė ji.
- Jeigu pamiršai aš su juo susipykau. – pašaipiai šyptelėjau.
- Ak, taip. – pasakė Rose, - aš tik girdėjau kaip jis išėjo, net nesivargino atsisveikinti.
- Galbūt jis nusprendė pasikeisti su mama ir dabar mus palikti? – nusijuokiau.
- Helen, tu šiandien per daug pilna emocijų. – nusijuokė Rose ir nužingsniavo laiptų link.
- Taigi ką veiksim? – paklausiau Ashton ir truputį kilstelėjau antakius.
- Helen, tu rimtai? – nusijuokė jis.
- Aha. – nusišypsojau ir pabučiavau jį.

Rose POV

- Pagaliau tu grįžai, - išsišiepė Luke kai įėjau į kambarį.
- Taip aš čia. – pasakiau ir atsiguliau ant lovos šalia jo.
- Taigi ką sakė Helen? – paklausė jis.
- Nieko, mes tiesiog manome, kad tai truputį keistai susiję, - pasakiau žiūrėdama į jo mėlynas akis, tokiame mėlynume galima tiesiogine to žodžio prasme paskęsti, - tavo akys labai gražios.
- Rose, tu nukrypai nuo temos. – nusijuokė Luke ir pabučiavo man į kaktą.
- Ak, taip, atleisk, supranti tas reportažas ir jos darbo reikalai čia, - kalbėjau ir dabar jau stengiausi nebe užsižiūrėti į jo tobulą veidą, - tikriausiai ji čia važiavo visai ne dėl mūsų.
- O aš manau, kad jums dar reikėtų pasikalbėti ir viską galutinai išsiaiškinti, - pareiškė jis.
- Gal tu ir teisus, nežinau.
- Hm, Rose, aš turiu vieną didžiulį prašymą, - pasakė jis po kelių sekundžių tylos.
- Kažkodėl aš jau bijau, - nusijuokiau, tačiau jis žiūrėjo į mane rimtai, - gerai jau gerai, rimtasis pone, dėstykite savo sąlygas, - pajuokavau.
- Aš labai noriu valgyti. – vis dar rimtu veidu pasakė jis, o aš negalėjau susilaikyti nenusijuokusi.
- Galėčiau paklausti kada tu nenori valgyti?
- Aš valgiau tik šiandien ryte, turiu teisę būti alkanas, - susiraukė jis.
- Gerai jau gerai, eime į virtuvę paieškosim tau maisto,- nusijuokiau ir sugriebusi jo ranką ištempiau iš lovos.
- Tu pati geriausia. – pasakė jis mums lipant laiptais.
- Stengiuosi tik dėl tavęs. – nusijuokiau.
***
- Kaip jūs galite išgyventi su tiek maisto? – paklausė Luke valgydamas jau antrą sumuštinį su ''Nutella''.
- Supranti, dažniausiai mes kur nors pavalgome, – pasakiau valydama peilį, - kai būnu reabilitacijos centre pavalgau ten, kai būnu su tavimi irgi kur nors pavalgau, Helen ir tėčio taip pat čia beveik nebūna.
- Supratau, - šyptelėjo jis, - vakar sugalvojau naują dainą kurią grosi gitara.
- Ir kokia ji?
- Nesakysiu ir suteiksiu tau progą laukti pirmadienio, - išsišiepė jis.
- Aš ir taip jo laukiu, nes eisiu pas labai puikų mokytoją mokytis groti gitara, - nusišypsojau, o jis mane pabučiavo, - kaip tu valgai, - nusijuokiau ir nuvaliau jam nuo smakro Nutellą.
- Rose, tėtis grįžo! – iš svetainės sušuko Helen.
- Velnias, - sumurmėjau aš, - dabar tu turėsi su juo susipažinti. – pasakiau, o Luke tiesiog išplėtė akis.
- Man prisistatyti tavo mokytoju ar tavo vaikinu? – paklausė jis, - nes abu dalykai būtų tiesa.
- Vaikinu, - nusijuokiau, - tai bus mažiau keista, nors gal ir ne.
- Kodėl mes neturime antrų durų, - piktai sumurmėjo Helen kartu su Ashton įėjusi į virtuvę.
- O jeigu mes pabūtume jūsų kambariuose? Galėtume išeiti rytoj ryte. – pasiūlė Ashton, o Luke pritariamai linktelėjo.
- Jeigu jis užtiks jus mūsų lovose tikrai nebus labai puiki pažintis. – sumurmėjau aš, o tėtis staigiai ir lyg piktai atvėrė lauko duris.

Sveiki, štai ir vėl nauja dalis:) Tikiuosi jums patinka ir dar kartą prašau jūsų nuomonių:) Man labai įdomu ką jūs manote apie istoriją, galbūt galėtumėte parašyti konkrečiau kurios vietos jums patinka?  Atleiskite už visas klaidas, tai sena istorija. Labai ačiū, kad skaitot:)