Mergina iš mafijos

1

Aš pabudau nuo garsaus žadintuvo. Po velniais jau reikia keltis. Dar pasivartau keles minutes ir išlipus iš lovos nuėjau į dušą. Man plyšta galva vakar truputi padauginau. Mes šventėme naujos partijos perdavimą.

Išėjau iš dušo, nusisausinau odą ir apsisupusi rankšluosčiu nuėjau į kambarį. Nusimečiau rankšluostį ir nuėjau į drabužinę. Susiradau juodus džinsus, apsivilkau juoda maikutę ir užsimečiau kožą. Grįžau į kambarį ir susišukavau plaukus į aukštą kuodą. Pasidažiau ir pažiūrėjau į veidrodi, atrodžiau gana gerai pagal savo savijautą.

Nusileidau žemyn ir nuėjau į virtuvę. Ten jau sėdėjo Nikas ir valgė Saros keptus blynus. Sara mūsų tarnaitė. Ji tobulai gamina. Aš atsisėdau šalia brolio ir jis pakėlė akis į mane.

- Gerai atrodai, kada vakar grįžai?

- Nežinau mane lig ir parvežė vienas iš apsauginų. Sara ar galiu ir aš gauti blynu?

- Žinoma panelę. – pasakė ji ir padėjo man lėkštę.

- Ar tėtis namie? – pasiteiravau.

- Taip, jis ne užilgo turėtu nusileisti.

- Puiku dabar jis mane kamantinės. – negalėjau pakęsti kai mane kas kontroliuoja, bet tėvas buvo kontrolės maniakas. Jis norėjo, kad aš bučiau gera ir paklusni dukra, bet aš per daug panaši į jį. Mudu abu užsispyrę ir niekam nepasiduodam. Tėtis mano kad merginos turi būti gražios puošmenos ir tiek. Bet aš ne tokia. Staiga į kambarį įeina tėvas.

- Rebeka, vienas apsauginių sakė, kad grįžai vakar girta kaip tapkė ir tave parvežė neaiškus tipas, - po velniais maniau, kad išsikviečiau vairuotoją. Reiks mažiau gerti. Tai tikriausiai Klėjus jis vienintelis iš mūsu negėrė. Be to jis mane įsižiurėjęs, bet aš draugauju su Tomu. Nors jis man ir nepatinka, bet jis man nemaišo ir nereikalauja daug dėmesio ir dar patinka tėčiui, kad jis žinotu jog Tomas mane apgaudinėja. Planuoju jį šiandien palikti.

- Na ir, - te pasakiau jam.

- Rebeka aš nenoriu, kad viena bastytumeisi velnias žino kur ir grįžtum su nepažystamais. Mieloji, tavimi gali kas nors pasinaudoti.

- TĖTI! Aš puikiai sugebu savimi pasirūpinti. Žinau, kad tu to nesupranti, bet aš nesu maža gležna gėlelė. Nikai važiuojam į mokyklą, – paskiau ir išėjau iš kambario. Pasiėmiau kuprinę ir nuėjau link brolio mašinos po midutės pasirodė ir Nikas.

- Sėsk į galą dar paimsim Klarą, - pasakė jis ir aš susiraukusi atsisėdau gale. Klara jo mergina bent jau laikinai. Brolis mokyklos mergišius ir permiegojo su puse mokyklos merginų. Vien išgirdusios jo pavardę merginos jam skiečiasi. Už tad vaikinai išgirdę manąją bėga nuo manęs kuo toliau. Visi jie bijo mano tėvo gi jis Markas Ruso. Baisiausias mafijos bosas, o Nikias perims jo verslą kai ateis laikas. Nors jam tai nė kiek nerūpi. Jis tik laksto paskui sijonus, o štai aš treniruojuosi, laisvai galiu primušti vaikiną. Moku šaudyti ir nebijau nieko, bet tėvas manęs nelaiko savo įpėdinę.

Mes privažiavome prie Klaros namų ir ji įlipo į mašiną. Atsisuko į brolį ir įsisiurbė jam į lūpas. Brolis padėjo savo ranką jai ant šlaunies ir aš nebegalėdama žiūrėti į juos kostelėjau. Klara atsitraukė ir atsisuko.

- Labas Rebeka,- pasisveikino ji.

- Sveika Klara. Gal jau važiuojam?- brolis užvedė mašiną ir nuvažiavom. Po kelių minučių jau buvome prie mokyklos išlipau iš mašinos. Daugiau su jais nevažiuosiu. Jau ėjau link mokyklos kai pajutau rankas ant savo liemens. Atsisukau ir nespėjus man pradėti rėkt man į lūpas įsisiurbė Tomas. Aš atsakiau į jo bučinį, bet tada prisiminiau savo planus ir atstūmiau jį.

- Mažute ar kas nutiko? – pasiteiravo jis.

- Taip aš žinau apie Sarą ir kitas.

- Mažyte aš tau viską paaiškinsiu...

- Ne man nereikia tavo pasiaiškinimu. Aš tave palieku pasakiau. – paskiau jis kas bandė mane pabučiuoti, bet aš trenkiau jam antausį ir nuėjau. Jaučiau daug žvilgsnių, bet nekreipiau į juos dėmesio.

Prie manęs priėjo Kloja.

- Kas ten ką tik nutiko?

- Ir tau labas, aš palikau Tomą jis dulkinosi su kitomis. Aš turiu savigarbos ir tikrai nenoriu būti jo puošmena.

- Gerai padarei tas kvaitys negali tavęs apgaudinėti. Gal eime šiandien į vakarėlį? Jį rengia kažkoks naujokas. Jis bus tavo brolio klasiokas.

- Gerai, bet turiu sutvarkyti kelis reikalus. Gal pridengtum mane šiandien per pamokas noriu po istorijos išvažiuoti?

- Žinoma mergyt, bet dabar einam į istoriją. – pasakė ji ir mudvi nuėjome į pirmą pamoką. Mokiniai jau rinkosi. Mudvi nuėjome į paskutinį suolą prie lango ir atsisėdome.

Tai va tokia istorija jei kam patiks įkelsiu dar greitu metu.