Mergina iš mafijos

Part 13

Praėjo kiek daugiau kaip savaitė po to kai Zayn išvyko. Liepiau Eimantui pasidomėti kur jis. Nunešiau jam kompiuterį, bet jis jo nerado. Zayn nesinaudoja savo telefonu ar kompiuteriu. Matyt turi kitą. Na nėra čia ko stebėtis juk jis vienas iš dviejų galingiausiu mafijos vadų. Be to ir pati turiu vienkartinį telefoną.

Sėdėjau pamokoje. Suskambo skambutis ir nuėjau į valgyklą. Kloja visą laiką tauškė apie naują savo vaikina, o aš tik linksėjau. Pasiėmiau pakeli sulčiu. Man jau kuris laikas nebuvo apetito. Jau ruošiausi eiti prie stalo atsisėsti, bet pajaučiau rankas ant savo liemens. Atsisukau, o ten Zayn. Nieko nelaukus įsisiurbiau jam į lūpas, o rankomis apsivykau kaklą. Bučiavomės, kol mums pritruko oro.

- Mažyte aš taip tavęs pasiilgau, - pirmas pradilo jis.

- Ir aš tavęs. Eime kur prisėsti, nes dabar visi į mus žiūri. – pasakiau kai pamačiau, kaip į mus atsisuka dar viena mergina. mes prisėdome prie to paties staliuko kaip visuomet.

- Gražuole, turiu tau visą laisvą savaitgali. Ar praleisi jį su manimi? – sušnibždėjo man į plaukus.

- Žinoma, ką mes veiksim?

- Turiu sodybą prie ežero. Būk gera sutvarkyk reikalus noriu, kad mūsų niekas netrukdytu. – jis vis dar uostė mano plaukus.

- Gerai, sutvarkysiu. – pasakiau. Žinjau, kad ateina nemažas krovinys šiandien, taigi turiu važiuoti tuoj pat į būstinę jei noriu spėti. – Man reikia važiuoti.

- Na gerai, bet savaitgali tu mano. – pabučiavau jį ir išėjau. Parašiau Klėjui, nes buvau be mašinos ir nuėjau jo laukti toliau nuo mokyklos prie miškelio. Praėjo gal penkios minutės ir iš už nugaros privažiavo mašina. Jau norėjau atsisukti, bet pajutau medžiagą prispaustą man prie burnos ir po akimirkos praradau sąmone.

Pabudau bagažinėje. Čia buvo tamsu. Neturėjau savo rankinės. Joje buvo telefonas, bet staiga prisiminiau, kad turiu antra salaptą telefoną. Jame buvo tik Eimanto numeris. Žinojau, kad jis man nepadės, bet jis gali pranešti Sinui ir tas mane ras. Išsitraukiau telefoną ir greitai parašiau žinutę. „GELBĖK MANE PAGROKĖ. DABR ESU BAGAŽINĖJE NEŽINAU KIEK LAIKO JIE MANE APSVAIGINO. PRANEŠK SIMUI" Baigus rašyti telefoną įsidėjau atgal ir pajutai, kad mes sustojom. Aš užsimerkiau apsimečiau, kad dar nepabudau. Atsidarė bagažinė ir aš pajutau kaip kažkas mane paima ir neša mane. Lipome laiptais girdėjau girgždančias duris. Pajutau kaip esu rišama prie kažko. Tada vėl sugirgždėjo durys ir aš likau viena.

Atsimerkiau. Apsidairiau, aplink nieko nėra. Kambarys buvo tuščias aš buvau pririšta prie kažkokio stulpo. Rankos buvo už nugaros pabandžiau pasimuistyti. Supratau, kad tai virvės ir gerai surištos. Po velnių su virvėmis man prastai sekėsi. Antrankius atrakinti galėjau per kelias sekundes, o virvės buvo mano silpnybė. Pastarąją savaitę Eimantas mane mokė kaip jas atrišti, bet man prastai sekėsi. Turiu pabandyti. Sugirgždėjo durys ir į kambarį įėjo vaikinas. Lėtai pakėliau galvą ir net žagtelėjau. Tai buvo Klėjus. Jis stovėjo priešais mane ir kreivai žiūrėjo.

- Atrišk mane, - pasakiau, o jis tik nusijuokė.

- Ne mažule, tu dabar būsi mano. Man jau pabodo tave dalinti su kitais. Tu būsi čia, kol aš nesugalvosiu ką daryti su tavim. O dabar mes pa iš dykausime. – pasakė jis ir priėjęs bandė pabučiuoti, bet aš nusisukau. Tada jis man trenkė antausį ir pabučiavo. Po truputi ėmė glostyti mano liemenį, o aš nieko nelaukusi spyriau jam į tarpkojį. Jis atsitraukė ir susirietė, bet po kokiu penkių minučių atsigavo. Jis ištraukė diržą iš savo kelnių ir iš visų jėgų trenkė man per pilvą. Aš susmukau ant žemės nuo skausmo. Tada jis trenkė dar ir dar ir dar kartą. Iš mano šono pradėjo bėgti kraujas. Jis tai pamatęs išėjo.

Sėdėjau ant žemės atsirėmusi į stulpą. Norėjau vergti, bet žinojau, kad turiu likti stipri. Už lango jau buvo tamsu. Visur buvo spengianti tyla. Manau jis kažkur miega. Išgirdau kaip prie namo kažkas privažiavo. Paskui girdėjau šūvius. Čia turėjo būti Simas. Po keliu minučių prasivėrė durys ir pro jas įžengė Eimantas. Negalėjau patikėti savo akimis. Jis priėjo prie manęs ir greitai atrišo.

- Kur jis?

- Guli prie įėjimo. Dar gyvas. Manau pati norėsi pabaigti. – pasakė jis ir apkabinęs per liemenį pastatė mane ant kojų.

- Aš nudėsiu tą šunsnukį. Jis bandė mane išprievartauti. Prašau einam iš čia. – paskiau ir jis padėjo man iš čia išeiti. Prieduru gulėjo Klėjus. Pamatęs mane jis norėjo kažką sakyti, bet paėmiau Eimanto ginklą ir paleidau kulką jam į galvą.

Aš pajutau diegiantį skausma ir vos neparkritau, bet vaikinas mane sulaikė ir paėmė ant rankų. Nunešė į mašiną ir pasodino keleivio vietoje. Pats sėdo už vairo. Jis neklausinėjo kur važiuoti ir taip žinojo, kad man reikia Karos medicininės pagalbos. Sustojome prie būstinės ir jis mane įnešė vidun. Pirmoji mus pasitiko Lėja. Žinojau kaip jai sunku matyti tai, bet dabar man nerūpėjo. Paskui mus pamatė Simas ir nieko nelaukęs pakvietė Karą. Eimantas nunešė mane į jos kabinetą ir paguldė ant stalo. Pasirodė Kara. Ji sutriko pamačius vaikiną, bet ėmėsi darbo.

- Kas nutiko? – pasiteiravo gydytoja.

- Tas mane beprotiškai įsimylėjęs kvailys mane pagrobė bandė išprievartauti ir primušė.

- Klėjus? – aš tik linktelėjau. Ji perkirpo mano palaidinę ir ėmė valyti žaizdas. – kur jis dabar?

- Kitame pasaulyje. – pasakiau ir ji krūptelėjo. Jai niekad nepatiko kad aš žudžiau. Ji visą laiką gelbėjo gyvybes be to Klėjus buvo saviškis.

- Kaip jautiesi? – paklausė ji išvaliusi žaizdas.

- Skauda.

- Išgerk, turi nuimti skausmą. Žaizdos užgis per savaitę randu neturėtu likti. – aš paėmiau tabletes ir nulipau nuo stalo. Buvau vien po liemenėle todėl pasiėmiau jos chalatą. Jaučiausi geriau. Išėjau iš gydytojos kabineto ir užduri susidūriau su Simu.

- Tau viskas gerai? Eimantas man viską papasakojo.

- Aš atsigausiu, o kur jis?

- Kalbasi su Lėja.

- Puiku. Kaip krovinys viską sutvarkėte.

- Taip, bet ryt reikia pristatyti pinigus Leonui. Jis pasitiki tik tavimi. Ar sugebėsi?

- Taip, jau vėlu eik pamiegoti tu ryt važiuosi su manimi. Lai kas nors kitas perima tavo budėjimo pamainą. Taip pat ryt su manim važiuos Eimantas. Dabar tu perimsi Visus Klėjaus darbus. Tau padės Eimantas. Noriu, kad niekas nesužinotu, kas čia šiandien įvyko.

- Gerai bus kaip nori.

- O dabar man reikia dirbti einu į savo kabinetą. – pasakiau ir išėjau.