Mergina iš mafijos

Part 27

Eimantai,

Žinau, kad šis laiškas tau netikėtas ir tu norėjai pasikalbėti su manimi asmeniškai, bet ne visada viskas yra taip kaip norim. Man viskas gerai, bet sužinojau, kad turine nemažai problemų su patikimumu, todėl tu esi vienintelis kuris žino, kad man viskas gerai. Negali niekam sakyti.

Zayn organizuoja kaukiu balių noriu, kad tu ten dalyvautum ir atsivežtum kuo daugiau apsaugos. Taip pat turi dalyvauti visi vadai. Tavo darbas sugalvoti kaip tai padaryti.

Taip pat noriu, kad Kajus su Sara lystu į bunkerį. Kol vyks visas perversmas jie turi būti saugus. Lai Lėja imasi juos saugoti.

Rebeka

Sulanksčiau laišką ir atidaviau Zayn. Po pusvalandžio jis išvyko.

Zayn pozicija:

Atvykau prie pagrindinio Rebekos biuro. Išlipai iš mašinos užėjau vidun. Mačiau kaip visų akys nukrypo į mane. Nuėjau prie lifto ir įlipęs paspaudžiau viršutinio aukšto mygtuką. Ten man pasitiko Eimantas su dar keliais vyrais kuriu ginklai buvo nukreipti į mane. Aš ramiai išėjau iš lifto. Žinojau, kad manęs niekas nepasitiks su gėlėmis ir šampanu. Turėjau laikytis Rebekos plano taigi prabilau.

- Kas taip pasitinka savo naująjį viršininką? – paklausiau sarkastiškai.

- Kur Rebeka? Ką jai padarei? – prabilo Eimantas ir žengė kelis žingsnis pirmyn.

- Jos jau nebėra tarp mūsų. O dabar nuleisk ginklą ir po dešimties minučių laukiu tavęs savo kabinete. – pasakiau ir praėjau pro juos į kabinetą.

Įėjęs į mylimosios kabinetą susmukau jos kėdėje. Buvo išties sunku vaidinti, bet turėjau tai padaryti, kad galėtume ramiai gyventi. Susikėliau kojas ant stalo ir laukiau kol pasirodys Eimantas. jis užėjo po minutės.

- Ką padarei Rebekai? Ir nesakyk kad nužudei. Ji gerokai stipresnė už tave. – su pasibjaurėjimu kalbėjo jis.

- Ji sakė, kad tu nepatikėsi ir bandysi jos ieškoti, nepaisant to ką ji tau liepė. Jos paskutinis noras buvo kad tau perduočiau laišką. – išsitraukiau laišką iš švarko kišenės ir padaviau vaikinui. Jis perskaitė ir jo veidas pasikeitė nesupratau ką tai reiškia.

- Gerai ko tau iš manęs reikia?

- Noriu, kad atvestum mano sūnų.

- Nieku gyvu. Jei Rebeka butu čia mane nudėtu už tai. Aš neleisiu tau net prisiartinti prie Kajaus.

- Aš pats jį surasiu, - pasakiau per sukastus dantis.

- Dar ko nors reikia?

- Ryt vakare vyks kaukiu balius noriu, kad dalyvautum. Busi atsakingas už renginio saugumą. Gali ateiti su pora.

- Žinoma, kaip pasakysit.

- Gali eiti.- pasakiau ir jis be matant dingo.

Dabar buvau vienas ir galėjau viską apgalvoti. Rebekos planas išties geras. Ji per tuos penkerius metus iš ties patobulėjo. Kai pagalvoju kaip man jos truko. Nesupratau to iki vakar vakaro. Kartais manau, kad esu narkomanas, o ji mano narkotikas.

Nebeturėjau laiko apmąstymams. Išvykau iš biuro tvarkyti kitų reikalų.

Rebekos pozicija:

Visa diena praleidau viena miško namelyje. Neturėdama ką veikti išėjau į lauką pabėgioti. Grįžusi dar truputi pasportavau. Zayn negrįžo todėl iš neturėjimo ką veikti ėmiau gaminti vakariene. Virtuvėje praleidau kelias valandas, o kai pagaliau baigiau pasirodė vaikinas.

- Labas brangioji, aš grįžau. Kas čia taip gardžiai kvepia? – pradėjo pokalbi jis.

- Sveikas, pagaminau vakarienę eik plauk rankas ir sėsk prie stalo. – pasakiau ir vaikinas dingo. – Kaip sekėsi? – pasiteiravau kai atsisėdome prie stalo.

- Puikiai, viskas vyksta pagal planą. Visi mano, kad tu mirus. Karoliui labai patiko mintis apie kaukiu bailų.

- Gerai, - te pasakiau. Toliau mudu valgėme tylėdami.

Pavalgius sutvarkiau virtuvę ir buvau tokia pavargus, kad nuėjau į dušą ir guliausi miegoti.

Staiga pašokau. Sapnavau košmarą. Buvo naktis. Aš, Nikas ir mama su tėčiu vaikščiojom parke. Tada iš kažkur atsirado Zayn ir tėtis išsitraukęs ginklą suvarė į jį visą apkabą. Tėvas visa laiką rėkė, kad jo dukra niekada nebus su Malik.

Atsisėdau ir stengiausi išlyginti kvėpavimą. Tik nusiraminusi supratau, kad esu viena. Lėtai išlipau iš lovos ir patraukiau virtuvės link. Ten nieko nebuvo. Namai buvo visiškai tušti. Nusprendžiau nueiti į dušą, nes po košmaro buvau visiškai šlapia. Karštas dušas mane atgaivino ir nuplovė blogas mintis. Išlipus iš dušo apsisiaučiau rankšluosčiu ir nuėjau į miegamąjį. Žvilgtelėjau į laikrodi, puse dviejų. Nemaniau, kad taip ilgai miegojau. Nenuostabu, kad Zayn išvykęs.

Man labai keista taip gyventi. Visada turėjau daug darbu, o dabar kiaura dieną nieko neveikiu. Jaučiuosi tokia nenaudinga. Žinau, kad pati sugalvojau šį planą, bet jis mane užknisa.

Praėjo kelios valandos kol pagaliau grįžo Zayn.

- Labas mieloji, turiu tau dovaną. – pasakė jis ir padavė man didžiule dėžę. Aš nieko nelaukusi ją atdariau ir išvydau raudoną suknelę.

- Zayn juk žinai, kad aš nešioju tik juodą.

- Rebeka, tu šiandien atkeršysi savo tėvu žudikui, todėl manau, kad gali nustoti gedėti. Be to raudona tau labiau tinka. – išrėžė jis.

- Na gerai einu ruoštis. Kiek turiu laiko? – nežinojau kada prasidės pokylis.

- Pora valandų. Beje maiše rasi viską ko prašei.

Nuėjau ruoštis, praleidau daugiau nei valanda darydama tinkamą makiažą. Apsivilkau suknelę. Ji buvo be petnešėlių ir siekė žemę. Ties dešine koja buvo skeltukas, kuris baigėsi ties liemeniu. Atrodžiau išties neblogai. Išsitraukiau šviesiu plauku peruką ir jį užsidėjau. Visai nebuvau panaši į save, iš veidrodžio į mane žvelgė graži blondinė. Ji atrodė tokia normali, kad net negalėjai pagalvoti, kad tai žiauriausia mafijos bosė.

Zayn pabeldė į duris.

- Užeik, - pasakiau.

- Vau atrodai nuostabiai, bet kai ko trūksta.- jis iš švarko kišenės išraukė nedidele dėžutę ir ją atidarė. Ten puikavosi nuostabus vėrinys.

- Jis nuostabus. Užseksi? – jis tik linktelėjo ir vėrinys papuošė mano kaklą.

- Džiaugiuosi, kad tau patinka. Mes jau turime važiuoti. Šeimininkai negali vėluoti.

- Žinoma, duok man minutę. – jis išėjo ir aš ištaikiau ginklą ir prisisegiau ant kojos. Buvo nelengvą jį paslėpti, bet aš išradinga. Baigus nuėjau į mašiną ir mes išvažiavom.