Mergina iš mafijos

Part 16

Aš nusileidau žemyn ir įsėdau į mašiną. Liepiau Eimantui mane parvežti namo. Man reikėjo persirengti ir pasiruošti prieš važiuojant į biurą. Taip ir padariau. Eimantas man padėjo užlipti į viršu. Aš nuėjau į dušą, nusimečiau rūbus ir palindau po karšto vandens srove. Jis nuplovė visą mano skausmą. Pajutau kaip kūnas atsipalaiduoją. Apsisukau kūną rankšluosčiu ir nuėjau į drabužinę. Susiradau juodą tulpės formos sijoną ir paprastą juodą maikutę. Prie visko užsikoviau juodą odinį švarkeli ir apsiaviau aukštakulnius. Nors jaučiausi silpna, bet turėjau gerai atrodyti.

Grįžau į kambarį. Ant lovos sėdėjo Eimantas ir naršė telefone. Aš atsisėdau prie veidrodžio. Pažvelgiau į save. Mano paakiai buvo pajuodę ir paburkę. Ant kairio žando puikavosi didžiulė mėlynė, o oda buvo pilkšvos spalvos. Ėmiausi darbo. Pasidariau makiažą, o plaukus palikau palaidus ir leidau jiems didelėmis garbanomis kristi man ant pečių. Baigusi atsisukau į Eimantą kuris jau beveik miegojo mano lovoje.

- Ar galiu taip eiti? – paklausiau jo ir vaikinas nužvelgė mane nuo galvos iki kojų.

- Atrodai pritrenkiamai. Žinai aš Zayn vietoj nepaleisčiau tavęs iš akių. Tu per daug graži ir tave gali kas nors nuvilioti. – aš nusijuokiau iš jo žodžiu.

- Ačiū, dabar važiuojam reikia daug reikalų sutvarkyti. – pasakiau ir mudu išėjome iš mano kambario ir įsėdę į mašiną išvažiavome į tėčio biurą.

Biuras buvo miesto centre. Įmonei priklausė visas pastatas, o viršutiniame aukšte buvo tėčio, na dabar jau mano, kabinetas. Ten ir pakilome. Prie lifto mane sutiko Elizabetė, tėčio sekretorė. Eimantas visą laiką buvo šalia. Nuėjau į kabinetą, o ten manęs laukė Itanas.

- Laba diena panele, kas jis? – pasiteiravo rodydamas į Eimantą.

- Čia Eimantas jis bus mano apsauginis. Aš juo pasitikiu labau nei kokiu tavo paskirtu žmogumi. Noriu, kad jį įdarbintumėte. – pasakiau ir jaučiau kaip Eimantas nusišypso.

- Kaip pasakysite. Kaip ir prašėte pasidomėjau avarija. Pats apžiūrėjau mašiną. Buvo nupjauta stabdžiu žarnelė. Avarija tikrai buvo sukelta tyčia. – jis kalbėjo ramiai ir užtikrintai.

- Kas galėjo taip pasielgti? – aš buvau pikta ir šokiruota. Vis dar maniau, kad avarija tik atsitiktinumas.

- Manau, kad tai vienas iš jūsų tėvo priešu. Labiausiai tikėtina, kad Malik.

- Negali būti. Prieš kažką kaltinant man reikia įrodymų. – netikiu, kad tai Zayn darbas.

- Man tam išsiaiškinti reiks laiko. – į kambarį įėjo Elizabetė. Ji atnešė man puodeli kavos.

- Gerai, o kaip laidotuvių reikalai? – pasiteiravau.

- Elizabetė jomis rūpinasi, bet mes dar bent savaite neatgausime jūsų tėvų kūnų, nes bus atliekamas skrodimas ir ikiteisminis tyrimas.

- Noriu kuo greičiau juos palaidoti, o kaip visi reaguoja į tai, kad aš perėmiau verslą? – pastebėjau kaip jo veidas pasikeitė.

- Na jie prisitaikys. Nesijaudinkite. Žinot jūsų tėvas visada įtarė, kad jūs perimsite jo verslą, o ne jūsų brolis. Jūs visada buvote stipresnė. Jums tik reikia tai įrodyti kitiems. Aš esu tikras, kad sugebėsite. – pasakė jis ir nusišypsojo.

- Na man tėvas visada sakė, kad esu tik mergina ir mūsų vieta namie auginant vaikus. – liūdnai tariau.

- Na jis norėjo, kad viską perimtu Nikas, nes nenorėjo užkrauti tos naštos ant tavo pečių. Jis manė, kad tau reikia su teikti geresni gyvenimą nei šis. Jis kupinas pavojų.

- Bet man toks gyvenimas patinka. Gerai, o kaip vyksta darbai? Tikiuosi niekas nesustojo?

- Visi dirba. Yra atvykusi didelė partija, bet viskas tvarkomą. Tu neturi per daug artintis prie krovinio. Kitas krovinys bus turi būti ryt tik jis kitokio pobūdžio. Juo aš asmeniškai pasirūpinsiu.

- Puiku. Tu vienintelis kuriuo mano tėvas besąlygiškai pasitikėjo. Aš tavimi taip pat pasitikiu, bet nenoriu likti antrame plane. Dabar tu rūpinkis viskuo, bet aš po kurio laiko norėsiu viską perimti.

- Gerai, penktadienį vyks vadų susitikimas. Jūs privalote dalyvauti.

- Žinau, aš dalyvausiu, o kada vyks vidinis susirinkimas? Noriu susipažinti su gauja.

- Po valandos. – pasakė jis ir atsistojo.

- Puiku, aš per tą laiką pasiruošiu noriu paskaityti tėvo dokumentus. – pasakiau ir Itanas išėjo.

Įsijungiau kompiuterį ir nuėjau prie seifo. Žinojau, kad tėvas turi paslėptą seifą sienoje už vieno iš paveikslu. Patraukiau paveikslą. Seifas turėjo kodinę spyną. Suvedžiau slaptažodį ir iš pirmo karto atspėjau. Tai buvo mamos gimtadienis. Seife gulėjo tėčio ginklas nemažai pinigų ir popieriai. Ištraukiau juos ir nusinešiau prie stalo. Ėmiau skaityti. Eimantas atsisėdo priešais mane ir tylėdamas skaitė. Ten buvo surašyta visos slaptavietės, taip pat įvairiu kroviniu gabenimo tvarkaraščiai ir užrašu knygutė su tėvui skolingu žmoniu sąrašu ir priešu sąrašu. Jis man tikrai pravers. Manau man gali tekti atsiimti vieną kitą skolą.