Mergina iš mafijos

2.12

Įėjau į Zayn palatą. Jis gulėjo lovoje baltas it popierius ir nejudėjo. Priėjau arčiau ir atsisėdau ant lovos, paėmiau jo ranką. Ji buvo tokia šalta.

- Zayn aš turėčiau čia gulėti. Aš buvau ta blogoji. Aš kalta dėl to, kad mes atitolome. Aš kalta, kad Kajų pagrobė, kad tave peršovė, bet prisiekiu viską sutvarkysiu. Prisiekiu padarysiu viską ką reikės. Myliu tave. – pasakiau ir išėjau iš palatos. Eimantas šnekėjo telefonu, bet pamatęs mane baigė.

- Kaip jis? – priėjęs paklausė.

- Prastai, ką pavyko sužinoti?

- Tavo tėvas prasmego skradžiai žemę. Vienintelis kas galėtu padėti tai Dimitrijus, bet su juo nepavyks taip lengvai susitikti.

- Aš su juo pakalbėsiu. Tu nuvažiuok į mano namus paimk Sarą. Palydėk ją į parduotuvę ir tada paduok voką su koordinatėms kur vykti.

- Supratau, o tu būk atsargi. Tu turi vaikus kuriems esi reikalinga nepamiršk to.

- Aš viską dėl jų ir darau. Dėl jų nudėsiu savo tėvą ir man nesvarbu kas man nutiks.

Sėdau į mašiną ir paspaudus gazą iki dugno išvažiavau pas Dimitrijų. Sustojau prie jo užmiesčio klubo. Išlipau iš mašinos ir nuėjau į jo kabinetą. Mane čia jau visi pažinojo ir niekas netrukdė. Pabeldžiau ir užėjau. Dimitrijus ant kažko rėkė kalbėdamas telefonu. Aš laukiau kol baigs. Jis ilgai netruko ir baigęs atsisuko į mane.

- Kas nutiko? Atrodai klaikiai. Su kuo nors susimušei? – pasiteiravo.

- Vyko susišaudymas, Zayn komoje, nes šoko prieš kulką kuri buvo skirta man.

- Kieno tai darbas? Kas drįso pasikėsinti į tave?

- Mano pačios tėvas. Jis išsiaiškino apie mano planus. Pas jį Kajus. – jis priėjo ir tvirtai mane apkabino.

- Mieloji juk sakiau, kad tavo planas labai pavojingas. Ko dėl atvažiavai čia? Tau reikia pagalbos?

- Taip ar tu turi informacijos apie mano tėvo buvimo vietą? Aš privalau jį surasti.

- Ne, bet galiu kai kam paskambinti, o tu tuo tarpu turi nueiti į dušą.

- Man viskas gerai.

- Rebeka tavo suknelė ištepta krauju. Negali taip pasirodyti. Eik nusimaudyk. Aš tik ką nors sužinojęs ateisiu pas tave. – liepė jis. Tik Dimitrijui leidau taip kalbėti su manimi.

- Gerai einu. – pasakiau ir nuėjau į jo miegamajame esanti dušą.

Pagaliau pažvelgiau į veidrodi. Atrodžiau iš ties klaikiai. Mano plaukai buvo suvelti, makiažas sugadintas, o rankos ir suknelė buvo kruvinos. Nusivilkau rūbus ir įėjau į dušą. Karštas vanduo atpalaiduoją mano kūną. Baigusi išlipu iš dušo ir apsisupusi rankšluosčiu nueinu į kambarį. Atsidarau spintą susirandu juodus apatinius, džinsus ir juodą maikutę. Greit apsirengiau ir į kambarį įėjo Dimitrijus.

- Dabar atrodai daug geriau. Kaip jautiesi?

- Dimitrijau netampyk mano nervu sakyk ką sužinojai. Kur jie? – paklausiau su nekantrumu.

- Jie gerai slepiasi, tu viena jų nepasieksi. Turi nuosavą armiją pasinaudok ja.

- Ne, tai mano kova neleisiu niekam už mane mirti. Pasakyk kur jie!

- Rebeką mieloji, aš žinau, kad tu esi nepaprastai stipri, bet nepateksi ten viena tau reiks pagalbos.

- Kur jie? Netampyk mano nervų.