Mergina iš mafijos

Part 12

Puikiai atsimenu tą akimirką kai tapau žudike. Buvo praėjęs pusmetis nuo tada kai pradėjome dirbti. Vienas vaikinas įsilaužė į mūsų būstinę. Jis konkurentu paliepimu turėjo surasti narkotikus ir juos pavokti, bet aš jį aptikau. Mudu susimušėme. Aš laimėjau jis liko be sąmonės. Surišau vaikiną ir pakviečiau Eimantą jis vienintelis buvo čia. Jis man pasakė, kad pati žinau ką turiu padaryti, bet jei negaliu jis padarys tai už mane. Žinojau, kad galiu tos naštos atsikratyti, bet tuo pat metu supratau, kad tik jei padarysiu tai, nužudysiu žmogų, galėsiu vadovauti. Aš išsitraukiau ginklą, tas žmogus jau buvo atgavęs sąmonę jis žvelgė į mane baimės kupinomis akimis. Aš mėgavausi ta baime. Man patiko, kad manęs bijo. Ištiesiau ginklą ir paleidau vieną šūvį į galvą. Tada pasijutau stipri, viską galinti, bet po kurio laiko atgavau sveiką protą. Eimantas priėjęs mane apkabino ir pasakė, kad viską sutvarkys. Apie jį daugiau negirdėjau. Tik aš ir Eimantas žinome apie tai kas įvyko.

Iš apmastymu mane nutraukė spragsėjimas man prieš akis. Tai buvo Kara.

- Mergyt, tau viskas gerai? Jau visą valandą sėdi ir žiūri į vieną tašką.

- Man viskas gerai, tik užsigalvojau.

- Apie ką?

- Apie tai kiek mes pasiekėme. Atrodo viai nesenai buvome penkiese, o dabar...

- Taip daug pasikeitė, bet viskas tik tavo dėka.

- Na tai ne mano vienos nuopelnas. Man daug padėjo Simas, Klėjus ir Eimantas.

- Netark to išdaviko vardo. Beje mačiau, kad jo nebėra rusyje.

- Taip viskas sutvarkyta. – pasakiau mačiau, kad ji nori detaliu, bet aš nė nesiruošiau pasakoti.

- O kas vyksta tarp tavęs ir Klėjaus?

- Nieko. Gal tu gali su juo pasikalbėti? Jis vis tvirtina, kad be proto mane myli. Aš jam nieko nejaučiu. Gi žinai, kad turiu vaikiną.

- Gerai pakalbėsiu. O kaip tau sekasi su tuo paslaptinguoju vaikinu?

- Na dabar jis porai dienų išvykęs.

- Kodėl tu man apie jį nepapasakoji? Kas jis toks? Mes niekada neturėjome viena nuo kitos paslapčių, bet kai atsirado tas vaikinas tu vis kažką slepi. Manau, kad jis tave veikia, kaip ir Eimantas.

- Kara aš myliu tą vaikiną ir nenoriu, kad visi apie tai žinotu. – mačiau kaip Karai atvipo žandikaulis.

- Mieloji ar esi tuo tikra? Ar tikrai jį myli?

- Taip, myliu. – nebenorėjau su ja diskutuoti. Mačiau, kad ir Karai trūksta žodžiu, taigi atsistojau ir išėjau. Buvau jau visiškai blaivi, todėl užsimečiau odinę striukę ir išvažiavau namo.

Namuose buvo mirtina tyla tik prie durų mane pasitiko apsauginis. Tyliai užlipau į viršų ir nusirengusi kritau į lovą.

Rytas kaip visada prasidėjo nuo žadintuvo, tada dušas, apsirengiu ir rytinis makiažo sluoksnis. Baigusi nusileidau žemyn kur Sara kepė blynus su bananais, mano mėgstamiausi. Net nežinau ar džiaugtis ar bijoti, kad kažką prisidirbau. Prie stalo pamačiau tėvą besišnekanti su Niku. Jie eilinį kartą pykosi. Po velniais kas dabar.

- Kiek tu dar taip elgsiesi?! Tu nebe mažas vaikas! - tėvas kalbėjo pakeltu tonu. Matyt Nikas vėl susimušė.

- Tai mano gyvenimas! Aš nenoriu būti toks kaip tu! Nenori visada jaudintis ar manęs kas nenužudys. Taip aš plevėsa. Tau nepatinka kad geriu? Man į tai nusispjauti. Nepatinka, kad dulkinu ką papuola, o gal tai kad pastoviai įsiveliu į muštynes? Tu turi savo nepakartojamą dukrą. Ji galės perimti tavo verslą.- Sara man atnešė maistą ir aš atsisėdau prie stalo.

- Ko judu vėl pykstaties? – įsiterpiau.

- Tas kvailys vėl susimušė ir man teko jį traukti iš areštinės. Jis kuo toliau tuo labiau tampa nevaldomas.

- Nikai kodėl nepaskambinai man?

- Po ano karto sakei, kad nebepadėsi. Todėl paskambinau jam.

- Tėti, žinau Nikas impulsyvus, bet jis pasistengs tai ištaisyti.

- Ne sese aš nenoriu būti juo. – pasakė iš išėjo iš kamba

- Matai ką jis kalbą! Aš jam noriu palikti imperiją, o jis jos nė nenori.

- Tėti nusiramink, jis pasikarščiavo. Tai tik jo nervai. Jis visada truputi impulsyvus kaip ir tu. Be to visada turi mane. – pasakiau ir baigus valgyti atsistojau nuo stalo. Nuėjau į garažą, bet Niko jau nebebuvo. Pasiėmiau vienos iš tėvo mašinų raktelius ir išvažiavau į mokyklą.

Prie mokyklos buvau vos po keliu minučių. Tėvai nemėgsta kai aš vairuoju, nes esu didelė greičio fanatikė. Pasistačiau mašiną aikštelei šalia Niko ir nuėjau į pamokas. Jos slinko lėtai ir nuobodžiai. Vos pasibaigus sėdau į mašiną tik nežinojau kur važiuoti. Zayn negrįžo, gaujos reikalai sutvarkyti nauja siunta pasirodys rytoj, bet ten manęs nereikės. Tada prisiminiau Eimantą kuris užrakintas mano bute mieste. Jį aš turiu kritiniams atvejams, jei reiktu slėptis. Nuvažiavau ten, prieš tai užsukusi į parduotuvę maisto užlipau į penktą aukštą ir atsirakinau duris. Eimantas sėdėjo prie virtuvės stalo ir vartė kažkokį žurnalą. Pamatęs mane jis stryktelėjo ir paėmė pirkinių maišus iš mano rankų.

- Pagaliau maistas, taip senai nieko burnoj neturėjau. – pasakė jis ir ėmė kraustyti krepšius.

- Nupirkau vištos paruošiu ją per kokia valandą, bet kol kas gali suvalgyti bandeles. – pasikabinau kožą ir nuėjau į virtuvę.

- Tu man gaminsi? Ir už ką aš nusipelniau tokios malonės? – pasakė jis ir priėjęs apsikabino iš nugaros. Aš tuoj pat ištrūkau iš jo glėbio.

- Baik, žinai, kad nieko nebus. Aš mykiu Zayn, o čia tik draugiška vakarienė. Geriau netrukdyk ir leisk man darbuotis. – pasakiau ir ėmiausi darbo. Paruošiau vištą ir įdėjau į orkaitę. Eimantas per tą laiką sušveitė visas bandeles.

- Na ką kadangi višta jau kepa gali papasakoti kodėl atvažiavai.

- Tiesiog neturėjau kur daugiau eiti. Zayn negrįžta, o būstinėje viską sutvarkiau. Taigi turiu laisvo laiko ir nusprendžiau aplankyti tave čia.

- Puiku, nes man čia vienam liūdna. Nesuprask klaidingai čia kur kas geriau nei rūsyje, bet ten mane vis kas nors aplankydavo, o čia esu vienas.

- Na aš tave lankysiu. Tu čia būsi, kol man ko nors iš tavęs prireiks. Jei tau liūdną įsijunk televizorių arba galiu atnešti knygų.

- Geriau ateik pati. Žinai po to karto kai tu mane metei man trūko mūsų pokalbiu. Aš norėjau būti su tavimi. Nieko neveikti tiesiog būti.

- Aš nesuprantu, ar išties esu tokia viliokė? Kodėl mane įsimyli vaikinai kuriems nejaučiu to paties? Kalbu ne vien apie tave, bet ir apie Klėju.

- Rebeka tu tiesiog nematai kokia tu graži. Tu kerinti ne tik išore. Sunku rasti tokia tvirtą merginą. Tu net baisiausioje situacijoje neprarandi sveiko proto. Tai išties žavi ypač tokius vaikinus kaip aš ar Zayn. – aš nusisukau nuo jo nežinojau ką atsakyti. Pamačiau, kad višta jau baigia iškepti.

- Tuoj bus maistas, gal gali paduoti lėkšte? Ir dar maiše turi būti butelis vyno, atidaryk jį. – aš ištraukiau vištą, Eimantas padavė man lėkštes ir nuėjo vyno aš padengiau stalą, o vaikinas įpylė vyno.

- Devyniasdešimtųjų Bordo. Puikus vynas. Turi gerą skoni.

- Jis puikiai tinka prie vištienos. Be to labai skanus.

Toliau valgėme tylėdami. Baigus Eimantas suplovė indus ir mes kelias valandas kalbėjomės apie nieką iki kol man prireikė važiuoti namo.