Mergina iš mafijos

6

Nuėjau į parsiengimo kambarį susiradau telefoną ir parašiau Klėjui, kad atvažiuotu manęs. Greitai persirengiau ir sprukau iš mokyklos. Vos man spėjus išeiti į aikštelę įvažiavo Klėjus. Aš apsižergiau jo motociklą, užsidėjau šalmą ir mes nuvažiavom. Sustojom prie būstinės ir aš nuėjau į savo kabinetą. Girdėjau kaip kažkas su manimi sveikinosi, bet buvau per daug pikta, kad atsakyčiau. Įėjus į kabinetą išsitraukiau ginklą ir visą apkaba paleidau į siena. Visos kulkos susmigo į vieną tašką. Aš net pikta šaudau puikiai. Truputi nusiraminau. Giliai įkvėpiau ir iškvėpiau. Padėjau ginklą ir pamačiau, kad į kabinetą persigandęs atlėkė Klėjus.

- Mergyt, tau viskas gerai?

- Taip, Kara yra?

- Ne, ji dirba. Liepė neprisidirbti, nes turi operaciją ir nežino, kada galės ištrūkti. Gal nori pasikalbėt?

- Apie ką?

- Tą skylę sienoje? Tai įspudinga tikrai, bet tu visus išgazdinai. Kas nutiko?

- Man viskas gerai, jau sakiau. Kaip ta mergina?

- Jai viskas gerai atsikėlė prieš valandą. Kalbėjo su seserimi ji elgiasi pavyzdingai.

- Viešbutyje viską sutvarkėt?

- Taip, viskas kaip norėjai, bet aš vis dar tam nepritariu.

- Tai mano sprendimas ir tu jam nesipriešinsi. Aš einu pas merginą, o tu man nesimaišyk. – paskiau ir užlipau į viršų. Nuėjau į kambarį kuriame ji buvo. Už durų stovėjo vienas vaikinų. Liepiau jam padaryti pertrauką ir užėjau vidun. Mergina sėdėjo ant lovos ir šukavosi plaukus. Priėjau prie jos ir atsisėdau šalia.

- Kaip jautiesi? – pasiteiravau.

- Gyva, neprisimenu kas įvyko vakar. Žinau, kad nuėjau į vieną vakarėlį mieste turėjau kokso ir tai viskas. Vienas vaikinas sakė kad vos neperdozavau.

- Taip aš tave radau, bet įvyko dar šis tas tu permiegojai su mano broliu. Žinau, kad buvai nekalta, - mačiau kaip jos akyse ėmė kauptis ašaros todėl ją apsikabinau. – bet dabar nieko nepakeisi. Jūs abu buvot girti, o tu dar apsvaigusi nuo kokso. Aš noriu tau padėti. – stengiausi kalbėti švelniai. – Galiu tau padėti gydytis. Aš sumokėsiu už reabilitaciją ir tu vėl galėsi gyventi normaliai. Baigsi mokslus susirasi vaikiną ir gyvensi toliau. Aš žinau, kad dabar galvoji, jog reikia mano brolį apkaltinti išprievartavimu, bet tu buvai apsinešusi todėl niekas tavimi nepatikės.

- Aš nenoriu gydytis, bet manau mes galime susitarti. Už tam tikrą suma aš tylėsiu.

- Kokia ta suma?

- Šimtas tūkstančiu ir aš pamiršiu visa tai visiems laikams. – supratau, kad ji visai nėra nekalta auka. Ji kalė, o joms rūpi tik pinigai.

- Gerai, tu pasirašai popierius, kad neturi pretenzijų, o aš tau sumoku. Po valandos turėsiu popierius ir pinigus, tada tu galėsi vykti.

- Gerai, aš lauksiu, - pasakė ji ir aš išėjau iš kambario. Už durų stovėjo Simas.

- Ką sutarėt?

- Šimtas tūkstančių. Paruošk dokumentus per valandą.

- Rebeka, ta suma per didelė. Kur tu gausi tiek pinigų?

- Aš turiu santaupų, be to tai ne tavo reikalas. Einu pas Lėja lai kas nors saugo tos kalės duris.

- Supratau, - tepasakė ir nuėjo, o aš nuėjau pas Lėją.

Mergaitė gulėjo lovoje ant šono apsikabinusi savo kelius. Jos kvėpavimas buvo lygu, vadinasi ji miega. Nežadinau jos tylei išėjau ir užrakinau duris. Nusileidau žemyn į rūsį ten sėdėjo Eimantas.

- Pagaliau pasirodė mano budelis. Jau maniau, kad neateisi. Kodėl neleidai man numirti? – pradėjo pokalbį vaikinas.

- Tu per daug prisidirbai, kad taip lengvai mirtum. Tavo mirtis bus skausminga ir lėta. Tu manęs maldausi, kad paleisčiau tau kulką į galvą ir suteikčiau malonę ir aš su malonumu tai padarysi. Bet pirma tu man pasakysi kur pinigai. Džiaukis šiandien tau neturiu laiko.

- Ir ką gi veiki? Gal pagaliau praskiesi savi kojas tam pusgalviui Tomui?

- Mudu išsiskyrėm. – pasakiau žinojau, kad jis mane erzina, bet buvo vis tiek sunku jo klausytis.

- Pagaliau, sekai turėjai palikti tą mulkį. Sakyk ar Klėjus dar tavęs neparsivertė? – po šių žodžių nebesusivaldžiau ir trenkiau jam į pilvą. Vaikinas susiriekė ir aš išėjau.

Man reikėjo nusiraminti. Nuėjau į kabinetą išsitraukiau viskio butelį. Ruošiausi užsiversti, bet į kambarį įėjo Simas. Jis kreivai pažiūrėjo į mane ir aš padėjau butelį.

- Paruošiau dokumentus. Rebeka tau viskas gerai? – jis priėjo arčiau ir apkabino mane.

- Buvau nusileidusi žemyn. Jis mane visada sugebėjo sutrikdyti, - pasakiau ir atsirėmiau į jo krutinę.

- Nusiramink, viskas gerai. Eimantas sumokės už viską ką padarė, bet žinau, kad tai ne viskas. Tu jau atvažiavai pikta.

- Man viskas gerai. Ar galiu paprašyti asmeninės paslaugos? Noriu, kad niekas apie tai nesužinotu, o ypač Klėjus.

- Rebeka, aš visada tau padėsiu tik pasakyk ką padaryti ir tai liks tarp mudviejų.

- Noriu, kad iškapstytum viską ką gali apie Zayn Malik. Jis naujokas mano mokykloje ir padaryk tai kol aš susitvarkysiu su ta šliundra.

- Gerai, - pasakė jis.

Aš atsitraukiau, nuo Simo ir paėmiau popierius ištraukiau pinigus iš seifo ir nuėjau į viršų. Mergina jau laukė manęs.

- Pagaliau, aš noriu namo. Duok pasirašysiu, bet prieš tai kur mano pinigai.

- Čia, - pasakiau ir parodžiau į lagaminą ji kreivai pažiūrėjo. – visi, pasirašyk ir daugiau nebesirodyk man akyse. Supratai?

- Gerai, - pasakė ji ir pasirašė net neskaičius. – viskas, dabar noriu važiuoti.

- Puiku tave parveš. Klėjau!!! - surikau ir po minutės, jis pasirodė tarpduryje. – Parvežk šitą namo.

- Gerai, kaip pasakysi. Eik su manim, - pasakė Klėjus ir jie abu dingo.

Aš nuėjau pas Lėją. Ji sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo į vieną tašką. Priėjau prie jos ir apkabinau. Mergaitė tvirtai mane apsikabino.

- Aš nenorėjau tau nepaklusti, bet jis mane privertė.

- Žinau, mažyle, viskas gerai. Jis tau nieko nebepadarys aš jį nubausiu.

- Rebeka aš jį myliu. Myliu taip, kad net skauda, bet jis manęs nekenčia. Kaip aš galėjau taip padaryti, jei jį myliu?

- Lėja jis dėl visko kaltas. Būk gera nekaltink savęs. Aš noriu, kad man prižadėtum, jog jokiais būdais nesileisti žemyn. Aš leisiu judviem pasikalbėti, bet tik tada kai matysiu, kad yra tinkamas metas.

- Gerai, tai nepasikartos.

- Šiandien liksi čia, o ryt į mokyklą. – žvilgtelėjau į laikrodį. – Aš turiu eiti.

- Iki ryt, - pasakė ji man išeinant.