Mergina iš mafijos

Part 24

Iki namų buvo pusvalandis kelio. Visą laiką skambinau į namus, bet niekas nekėlė ragelio. Privažiavome vartus. Ten gulėjo du negyvi apsauginiai. Privažiavome prie durų ir aš iššokau iš mašinos. Viduje buvo tylu. Pamačiau kažkieno ranką. Priėjau arčiau ten buvo Sara.  Patikrinau pulsą. Ji gyva supurčiau ją, bet ji nepabudo. Nežinojau ką daryti. Mes turėjome gydytoja, bet aš juo nepasitikėjau. Paėmiau telefoną ieškojau kam paskambinti ir radau Karos numerį. Ji vienintelė gydytoja kuriai patikėčiau savo gyvybę. Paspaudžiau skambinti.

- Klausau, - pasigirdo sutrikęs balsas.

- Labas Kara, man reikia tavo pagalbos. – pasakiau vos ne verkdama.

- Rebeka kas nutiko? – pasiteiravo ji.

- Ne telefonu. Ar gali pas mane atvažiuoti?

- Gerai, būsiu už dešimties minučių. – pasakė ji ir padėjo ragelį.

- Karlai, patrauk kūnus nuo kelio. Po dešimties minučių atvažiuos gydytoja pasitik ją ir atvesk čia. – pasakau kai vaikinas atėjo ir jis iškart dingo.

Paguldžiau Sarą ant sofos ir atsisėdau šalia. Netrukus pasirodė Kara.

- Mergyt atrodai klaikiai. Kas nutiko?

- Mus užpuolė. Kajų pagrobė. Ar gali apžiūrėti Sara? Ji nepabunda.

- Žinoma, - pasakė ji ir ėmėsi darbo. Kara kažko suleido ir Sara pabudo.

- Ponia, atsiprašau. – pasakė kūkčiodama Sara. – aš jo neišsaugojau.

- Viskas gerai, aš jį susigražinsiu, kad ir kiek tai kainuotu. – į kambarį įėjo Karlas.

- Bose, šitą radau priklijuotą prie durų. – pasakė jis paduodamas voką. Aš greit atplėšiau ir perskaičiau.

Mažule, turiu tavo benkartą. Jei nori jį susigražinti susitiksi su manimi ryt karjere aštuntą vakare. Tu atgausi tą vaikiščią, o aš gausiu tave.

- Ką jis rašo? – pasiteiravo Kara.

- Jis nori mainų. Jam reikia manęs. Taigi jis tai ir gaus. – paskiau ir ji apkabino mane.

- Viskas bus gerai, tas niekšas neišsisuks. Karlai paskambink Leonui. Liepk su organizuoti susirinkimą. Jis turi dvi valandas. O aš einu pasiruošti. – paskiau ir užlipau į savo kambarį.

Nuėjau į dušą. Turėjau nusiplauti visą neviltį. Man reikėjo tapti dar stipresnei. Išlipau iš dušo ir nuėjau į drabužinę. Susiradau juodus nėriniuotus apatinius. Susiradau savo senai nenešiotas odines kelnes apsivilkau palaidinę ir išsitraukiau odinę kožą. Atrodžiau kaip mokykloje. Jau senai taip nesirengiau, bet dabar neturėjau būti aukštuomenės dama. Dabar aš gelbėjau savo sūnų gangsteriu stiliumi. Niekada nemėgau sėdėti už stalo, man labiau patiko pačiai imtis veiklos, bet bosė taip nesielgia.

Nusileidau žemyn susiradau motociklo raktelius. Karlas pranešė, kad susirinkimas vyks įprastoje vietoje ir aš išvažiavau. Atvykau viena pirmųjų, čia buvo tik Leonas. Po dvidešimties minučių susirinko ir kiti. Nieko nelaukus prabilau:

- Aš čia sukviečiau jus dėl vienos labai paprastos priežasties. Vienas iš jūsų mane išdavė ir padėjo Zayn Malik slapstytis nuo manęs, bei įsiveržti į mano namus. Jei tas žmogus prisipažins dabar ir padės man atgauti tai ką iš manęs pavogė aš jį paliksiu gyvą, bet jei neprisipažins aš vis tiek gausiu ko noriu, tik tas žmogus mirs lėta ir labai skausminga mirtimi. Yra norinčiu prisipažinti? – pasiteiravau. Visi tylėjo.

- Gerai Malik yra mano problema todėl aš kuriam laikui dingsiu, kad su ja susitvarkyčiau. Jei kuris iš jūsų kvailių imsitės žygdarbiu priversiu pasigailėti, kad gimėte.

- Kuriam laikui tu dingsi? – pasiteiravo Leonas.

- Nežinau, bet tikrai grįšiu. Niekas net Malik nesulaikys manęs. – pasakiau ir nužvelgiau visus jie atrodė pritrenkti ir išsigandę. Nieko nesakiau ir išėjau.

Man reikėjo pasiruošti. Nuvažiavau į biurą turėjau pasikalbėti su Itanu. Sustojau prie biuro ir apsauginis kreivai į mane pažiūrėjo. Jau ruošėsi mane išvaryti, bet aš nusiėmiau šalmą ir jo žandikaulis atvipo. Praėjau pro jį ir nuėjau tiesei į liftą. Pakilau į viršų ir nuėjau į savo kabinetą. Sekretorei liepiau pakviesti Itaną. Ji kreivai į mane parūrėjo, bet bijojo kažką sakyti. Po dešimties minučių į kabinetą įėjo vaikinas.

- Rebeka, ką visa tai reiškia? Visi jau kalbą, kad į darbą atėjai apsirengusi kaip baikerė. Maniau tu iš šito išaugai. – pradėjo jis man moralizuoti.

- Lai jie visi užsičiaupia. Man patinka taip rengtis. Tave pasikviečiau ne tam, kad man moralizuotum. Manęs kurį laiką nebus. Zayn pagrobė kai ką man labai brangaus. Turiu tai atgauti. Tu viską prižiūrėsi, bet atsiusiu tau kai ką į pagalbą. Jis turės mano įgaliojimus pasirašinėti dokumentus. Juo vieninteliu pasitikiu šimtu procentu. - pasakiau.

- Taigi tu nepasitiki manimi.

- Taip nesakiau. – mačiau, kad jis pyksta.

- Aš visada buvau šalia tiek prie tavo tėvo tiek prie tavęs. Kai tau reikėjo įsitvirtinti aš buvau šalia aš tavim tikėjau, o tu labiau pasitiki kitais. – piktai drėbė jis.

- Aš savo sprendimo nekeisiu. Jau senai išmokau pasitikėti tik savimi ir savo nuojauta. Turiu daug darbo gali eiti. – pasakiau. Niekam neleisiu kritikuoti mano sprendimu kas jis mano esantis.

Įnikau į darbą. Kai baigiau buvo trečia nakties. Žinojau, kad neužmiksiu taigi nusileidau žemyn sėdau ant motociklo ir pradėjau be tikslo važinėti po miestą. Nė nepajutau kaip atvažiavau prie būstinės. Tas namas dabar mane traukte traukė. Norėjau grįžti į tuos laikus kai man nereikėjo rūpintis milijardine mafijos imperija. Tad buvau atkakli daug siekianti nedidelės gaujos vadė. Viskas taip pasikeitė.