Mergina iš mafijos

Part 10

Ryte pabudau anksti. Nuėjau į dušą, apsirengiau ir nusileidau žemyn. Sara kaip visada sukosi virtuvėje. Suvalgiau skrebuti ir išgėriau stiklinę apelsinų sulčiu. Nenorėjau susitikti su tėvais todėl nieko nelaukus nuėjau į garažą pasiėmiau motociklo raktelius ir išvažiavau į būstinę.

Vos užėjus vidun mane pasitiko šurmulys. Visi kažkam ruošėsi. Susiradau Klėju jis pasakė, kad šiandien vakare vyks lenktynės. Kaip galėjau pamiršti. Po velniu aš tokia išsiblaškiusi. Gi prižadėjau dalyvauti ir iškaršti Klėjui kailį. Jis visuomet laimi. Aną kartą vos per plauką išplėšė pergalę. Nieko aš jam parodysiu.

Per visus rūpesčius aš apleidau gaują. Turiu susiimti ir sutvarkyti reikalus iki vakaro dar daug laiko. Pirma užsisenėjusi problema buvo Eimantas. Jis vis dar įkalintas rūsyje. Reikia su juo baigti. Jis jau gražino pinigus, bet niekas nedrįsta jo nudėti. Jis buvo visų draugas ar net daugiau. Man jis taip pat buvo svarbus. Aš kartą su juo vos nepermiegojau. Šis vaikinas moka apsukti galvą, bet aš tapau atspari jo kerams. Užtai įkliuvo Lėja. Ji jauna ir naivi. Nežino kokie pašlemėkai gali būti vyrai. Privalau priversti Eimantą atsiimti už viską ką jis padarė.

Nusileidau žemyn į rūsį. Vaikinas sedėjo ant žemės atsirėmęs į sieną. Pamatęs mane jis nusišypsojo.

- Pagaliau, manau, kad niekad nepasirodysi.

- Buvau užsiėmusi. Tu nesi pats svarbiausias.

- Taip, girdėjau, kad tave peršovė, bet matau, kad atsigavai. Man buvo neramu. Tu visad buvai labai gležna.

- Tik nereikia to apsimestinio jaudulio. Žinau, kad tau į mane nusispjauti ir suprantu, kad džiaugiesi, nes ruošiuosi nutraukti tavo kančias. Žinai, Lėja vis dar jaudinasi dėl tavęs. Man gaila tos mergaitės.

- Kažkada jos vietoj buvai tu, bet žinoma, tu esi Rebeka. Per daug išdidi, kad būtum su tokiu kaip aš. Aš ji niekas. Gatvės šiukšlė. Beje girdėjau turi naują draugą. Kai man nupasakojo kaip jis atrodo net žagtelėjau. Tu susidėjai su didžiausiu tėvo priešo sūnumi. Pačiu Zayn Malik. Ar jie žino kas jis? Klėjus ir kiti?

- Ne tavo reikalas. Ką dabar ketini daryti? Šantažuosi mane?

- Argi aš galėčiau. Gi žinai, kad esu tau neabejingas. Tu esi viliokė varai vyrus iš proto ir pati to nepripažįsti. Tu suviliojai mane, Klėju ir dar daug kitų. Tik Simas jis vienintelis visiškai tau abejingas. Manau jam labiau patinka blondinės. Žinai po to kas įvyko tarp mūsų aš vis pergalvodavau tą vakarą. Prisimindavau tavo aksominę odą, tavo kvapą. Vis norėdavau įsisiurbti į tavo raudonas lūpas, bučiuoti tavo kaklą ir girdėti tavo tylias aimanas. Vis prisimenu tą prakeiktą akimirką kaip tu mane sustabdei. Aš taip troškau panirti į tave, bet tu negalėjai man to leisti. Tavo kvaili principai. Ar tu permiegojai su Malik?

- Ne tavo reikalas.

- Vadinasi permiegojai. Ar Kara žino? Gi ji yra tas sveiko proto balselis. Ji vienintelė tave priversdavo persigalvoti. Ta kalė kalta, kad mes nepermiegojom. Mes būtume buvę gera pora, bet aš nepatikau Karai. Aš noriu tavęs, bet tu mane atstūmei. Tada atsirado Lėja. Ji buvo kvaila, naivi. Aš norėjau nauju santykiu. Norėjau tave pamiršti. Ji lengvai prieinama. Man su ja buvo gera. Ji išties karšta ir ją parsiversti į lovą. Patikėk ta kalaitė lovoje iš ties gera. Po truputi ji man padėjo iš ties patikti. Su ja lengva, bet tada atsirado proga. Proga praturtėti. Tu nusiuntei mane to sandėrio. Viskas buvo lengva atiduodu prekę pasiimu pinigus. Kai važiavau visą kelia galvojau apie tave. Galvojau kaip išduodu tavo pasitikėjimą. Man buvo sunku, bet dingau nuo žemės paviršiaus. Iki kol mane rado dar vienas tave iki ausų įsimylėjęs kvailys.

- Ir dabar tu čia. – pasakiau ir priėjau arčiau. Jis prirėmė mane prie sienos. Jaučiau jo kvėpavimą. Eimanto lūpos artėjo link manųjų. Norėjau jam trenkti, bet jis mane prispaudė ir pabučiavo mane. Jaučiau, kaip mūsu lupos pradėjo judėti vienu ritmu. Aš nenorėjau atsakyti į jo bučinį, bet mano kūnas neklausė proto.

- Tu vis dar jauti man kažką. – pasakė jis paleidęs mane.

- Tai nesvarbu. Aš turiu tave nužudyti, nes kitaip sutriks valdžia. Tu žinojai ką darai. Žinojai, kad jei rasiu tave nužudysiu, bet vis tiek bėgai. Mano protas vis liepia ištaškyti tavo smegenis, bet aš negaliu. –pasakiau ir atsitraukiau kelis žingsnius nuo jo. Žinau ką privalau padaryti, bet man sunku. Jis visad valdė mano mintis ir jausmus. Nirs dabar turiu Zayn, bet Eimantas vis dar mano širdyje.

- Sakyk, kaip sekasi tiems kvailiams išsiaiškinti kas tave peršovė?

- Simas nieko nežino, bet Zayn kažką išsiaiškino. Jis kažką žino, bet man nieko nesako. Bando mane saugoti. Lyg aš būčiau maža mergaitė. Manau, kad jis man meluoja. Įtariu, kad jau senai žino kas šaudė. Tik nežinau kodėl tiek laiko tyli. – nesuprantu, kodėl viską ja pasakoju. Net Karai to nesakiau.

- Aš galiu tau padėti. Galiu būti bet kuo ko tau reikia. Žinau turi mane nužudyti, bet gal geriau pasinaudok manimi? Malik nežino kas aš. Nors jis ir tavo vaikinas jis vis dar mafijozas ir nenuspėjamas. Jis visai nesenai perėmė verslą. Mieloji, o gal tu tokia naivi kad tiki jog jis tave myli ir tu jam svarbesnė už verslą?

- Ne aš žinau, kad vieną dieną mudviem teks stoti vienas prieš kitą, bet gyvenu šia diena. Žinau kad tai kvaila, bet po to kai tu pabėgai aš pasikeičiau. Nustojau laukti princo ant balto žirgo. Mums gera kartu ir man to užtenka.

- Tu man meluoji matau iš tavo akių. Jis tau reiškia daugiau. Tu niekad taip nekalbėjai apie mane.

- Manau, kad baigiu jį įsimylėti. – aš labai norėjau, kad tai būtu netiesa, bet žinojau giliai širdyje jau kurį laiką, kad myliu jį.

- Mažyte, tu negali jo mylėti. Jei kas sužinos tau galas. Ypač tavo tėvas. Jis nebus toks gailestingas kaip tu. Jam nerūpės, kad tu jo dukra. Rebeka, turi susiimti. Malik tėra dar viena tavo užgaida, bet šį kart turi atsispirti. Supranti mane?

- Ne, aš negaliu viena to padaryti.

- Padėsiu tau, bet negaliu mirti. Turi mane paleisti.

- Tai va ko tu iš manęs nori. Tikiesi apsukti man galvą ir manai, kad aš tave paleisiu. Manai esu kvaila ir naivi? Aš ne Lėja ir tikrai tau nepraskiesiu kojų. Aš tiesiog paleisiu tau kulką į galvą.

- Rebeka, tu visuomet spėsi mane nužudyti. Aš vieną karta tave išdaviau. Antrą karta tos pačios klaidos nepakartosiu. Aš myliu tave ir man nusispjauti, kad tu myli kitą. Aš padrįsiu viską dėl tavęs. Tik suteik man galimybę. – nebegalėjau jo klausyti man reikėjo viską apgalvoti. Užlipa į viršų ir nuėjau į savo kabinetą.

Aš negaliu pasitikėti tuo niekšu. Nesuprantu kodėl tai svarstau. Jis mane jau vieną kart išdavė. Žmonės nesikeičia. Tai turėčiau taikyti ir Zayn. Jis valdo tėvo imperiją. Jis tikrai nėra šventas. Manau, kad jo rankos kaip ir mano suteptos krauju. Aš ir pati nesu šventa, bet visada laikiausi savo principu. Visi išdavė mane jau penkios pėdos po žeme. Tik ne Eimantas. Jis yra mano silpnybė. Silpnybė kurią turiu įveikti arba galiu su ja susitaikyti. Galiu ją paversti stiprybe. Turiu pasinaudoti tuo ką jis siūlo. Man vienai nepavyks. Negaliu prašyti Kailo. Jis manęs nesuprastu. Simas jis vienintelis gali man padėti.