Mergina iš mafijos

2.11

Praėjo keletas dienų ir aš sutikau susitikti su Dimitrijum vakarienės. Mudu susitikome tame pačiame užmiesčio klube. Šį kartą mane padavėja nuvedė iki kambario kuriame buvo padengta stalas dviem romantiškai vakarienei.

- Labas, patinka? – paklausė jis.

- Labas, ne tikėjausi, kad nuveiksime ką nors įdomaus, o tu nori mane užmigdyti nuo banalybių.

- Na šiaip merginoms tai patinka. Ką tada norėtum nuveikti? Nežinau, ką nors linksmo.

- Na šiandien vyksta lenktynės. Aš žadėjau nedalyvauti, nes norėjau vakarą praleisti su tavimi, bet galime ten nuvykti.

- O gal ir aš galėsiu dalyvauti? – paklausiau džiaugsmingai.

- O tu bent moki motociklą vairuoti? – paklausė ir aš linktelėjau. – O esi kada lenktyniavus?

- Tai žinoma, bet tas buvo senai, nors manau, kad nepamiršau kaip tai daroma.

- Na gerai eime, mano motociklai stovi garaže. – jis nusivedė mane į garažą ir padavė vieno iš motociklu raktelius aš greit atsisėdau ir abu išvažiavom. Atvažiavus iškart atpažinau vietą. Čia buvo ta pati prieplauka kur mes rengdavom lenktynes. Mes nuvažiavom užsiregistruoti ir negalėjau patikėti tuo ką pamačiau.

- Krisai? – nustebus paklausiau.

- Rebeka, ne jau dalyvausi lenktynėse? – Krisas buvo senas mano draugas dar mokyklos laikais jis organizuodavo lenktynės, o aš ten dalyvaudavau ir laimėdavau.

- Dalyvausiu, senai niekam neiškaršiau kailio. – pasakiau ir jis man padavė numeriuką, o aš jį prisisegiau ir nuvažiavau prie starto.

- Iš kur pažysti Krisą. – pasiteiravo privažiavęs Dimitrijus.

- Mes kartu mokėmės, o ką pavydi? – ironiškai paklausiau.

- Gal, jau ir taip turiu dalintis tave su Zayn.

- Nekalbėkime dabar apie jį.

- Lenktynininkai, užimkite savo vietas. – pasigirdo Kriso balsas.

- Susitiksim prie finišo. – pasakė Dimitrijus ir nuvažiavo į vietą.

Pasigirdo šūvis ir lenktynės prasidėjo. Pradėjau kolonos gale ir ramiai lenkiau vieną po kito priešininkus, kol išsiveržiau į priekį. Man aplenkti liko tik vieną priešininką. Iki starto liko keli šimtai metų, o mes važiavome vienas šalia kito. Paspaudžiau iki dugno ir finišavau pirma.

- Laimėjo dvidešimt penktas numeris. – suriko Krisas ir aš sustojau.

Po minutės prie manęs privažiavo Dimitrijus.

- Aš noriu revančio. – pasakė nulipęs nuo motociklo.

- Na gal kitą kartą. – pasakiau ir nulipau nuo motociklo. – Gal dabar važiuojam kur pavalgyti?

- Galime grįžti. Manau rasime ką nors valgomo.

Praėjo dveji metai. Dimitrijus mane išmokė darbo priedangoje. Aišku tapau geriausia, o jį tai labai erzina. Dimitrijus mane traukia per dantį, kad esu visažinė. Jo nuomone man viskas per lengvai einasi. Iš tikro taip nėra man reikia įdėti daug pastangų, bet aš to jam nesakiau. Na mudu esame draugai su privalumais. Tai atitolino mane ir Zayn dar labiau. Pastaruoju metu jis daug geria. Aš jam iškėliau ultimatumą arba jis nustoja gerti arba nesiartina prie mergaičių. Zayn namie nebuvo jau dvi dienas.

Mano tėvas tylei rezga savo planus. Jis bendrauja su Kajumi. Jie jau įgavo vienas kito pasitikėjimą. Aš esu gera dukra ir jam kas mėnesį nusiunčiu pinigų. Jis mano, kad esu kvaila ir nesuprantu ką jis rezgą, bet aš turiu savo planą.

Zayn pozicija.

Sėdėjau klube prie baro ir gėriau. Daugiau nieko man nebeliko. Rebeka man neleido artintis prie mergaičių. Ji teigia, kad esu alkoholikas ir tokio pavyzdžio neturėtu matyti dukrytės.

Paprašiau dar vieno.

- Zayn, tu vėl geri? – paklausė Harry.

- Geriu, tau nepatinka? – suurzgiau.

- Ką ji su tavimi padarė? Kažkada buvai Zayn Malik tas kurio visi bijo, o dabar tik pažiūrėk į save. Visi juokiasi iš tavęs. – drėbė jis man. Mes su Harry pažystami nuo vaikystės. Jis visada su manim kalbėjo nevyniodamas žodžiu į vatą.

- Ką nori, kad aš daryčiau? Ji turi kitą. Jai aš neįdomus.

- Na ir kas. Tu juk Malik. Pasaulis po tavo kojom. Nori jos tai susigražink nežliumbęs. Priversk ją prisiminti kodėl tave pamilo. Ir pagaliau susiimk tu turi gaują kurią reikia prižiūrėti, o vaikinai jau ima tavęs pasigesti.

- Tu teisus turiu ją susigrąžinti ir jau žinau kaip tai padaryti.